Emigrantės skundas: pakliuvo į būstą išnuomojusių lietuvių pinkles

 (12)
Į „Tiesos” redakciją kreipėsi mažametį vaiką viena Visbičo mieste auginanti lietuvė Violeta, kuri netikėtai susidūrė ne tik su tautiečių įžūlumu, tačiau ir vietinių institucijų abejingumu.
© DELFI (R.Lukaitytės nuotr.)

Šešerius metus Jungtinėje Karalystėje gyvenanti Violeta kartu su 2,5 vaiku praėjusių metų lapkritį ieškojo kambario, kuriame galėtų įsikurti po skyrybų su draugu. Ne paslaptis, kad moteriai su vaiku kambarį susirasti – nėra lengva, tačiau tuomet vilties įžiebė feisbuke pastebėtas lietuvio Sigito skelbimas.

Nors kambarėlis buvo nedidelis, Violeta su vaiku jame įsikūrė ir pradėjo mokėti nuomą. Tiesa, jau labai greitai lietuvei pasirodė keista, kad nuomą kartais reikėdavo pervesti kartu gyvenusiam ir pagrindiniu buto nuomininku prisistatančiam Sigitui, o kartais – nepažįstamai Loretai.

„Jis sakė, kad Loreta – jo draugė, kuri turėjo problemų su sveikata, todėl Sigitas jai kartais padeda su pinigais“, – nukentėjusioji prisiminė buvusio kambarioko paaiškinimą.

Nepaisant įtarimų, Violeta su Sigitu sugyveno ir netrukus rajono savivaldybėje pradėjo tvarkytis dokumentus dėl būsto paramos vienišiems tėvams. Kaip teigė pati nukentėjusioji, nuomos ji mokėjo ne tiek ir mažai – 80 svarų per savaitę. Tačiau labai greitai viskas pasikeitė.

Agentūrai nusprendus apžiūrėti nuomojamą butą atsirado ir jo tikroji nuomininkė Loreta, kuri paprašė susitikti ir aptarti situaciją. Greitai paaiškėjo, kad Sigitas nuomos laiku nemoka arba nemoka išvis.

Situacija pasikreipė taip, kad Sigito buvo paprašyta išsikraustyti, Loreta agentūroje atsisakė buto, o bute likusi ir staiga nelegalia jo gyventoja tapusi Violeta su vaiku ant rankų netikėtai buvo išmesta į gatvę, nors apie tautiečių pinkles nė neįtarė, o nuomą mokėjo laiku.

„Penktadienį iš „Valiant properties“ agentūros atėjo lenkė agentė su buto savininke, sukrovė visus mano daiktus, atėmė raktus ir išmetė į lauką. Bute liko mano pirkta buitinė technika, agentė vis dar turi kelis mano dokumentus. Jos buvo labai agresyvios, tiesiog nežinojau ką daryti. Dabar kur kreipiuosi, visi skėsčioja rankomis ir niekas nežino, kaip galėtų man padėti“, – guodėsi būsto netekusi lietuvė.

„Iš nevilties neturiu kur kreiptis, todėl kreipiuosi į jus, gal viešumas padės kaip nors išspręsti šią situaciją“, – pridėjo Violeta, kuri laikinai prisiglaudė pas dėdę, tačiau ilgam ten pasilikti negali.

Nors apsilankius pas advokatę, ši patikino, kad moters su vaiku į gatvę išmesti niekas negali, buto spynos jau pakeistos, o Violeta su 2,5 metų vaiku kol kas neturi kur prisiglausti.

Daugiau naujienų saviems Jungtinėje Karalystėje – Tiesa.com

Gyvenate svetur? Norite pasidalyti mintimis, pastebėjimais apie gyvenim1 u=sienyje? Rašykite mums el. paštu pilieciai@delfi.lt!

Tiesa.com
Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Ar „Maxima“ pasimokė iš skaudžios nelaimės Rygoje? (8)

DELFI skaitytojas tapo parduotuvėje „Maxima“ Mindaugo gatvėje sekmadienio vakarą įvykusio incidento liudininku. Jį nustebino parduotuvės darbuotojų reakcija.

Tikėjosi ramiai pasmaližiauti kavinėje – supykdė radinys leduose (156)

Rugpjūčio 17 d. su draugu ir vaikais lankėmės Vilniaus Bernardinų sode. Ten mažieji žaidė ant, atrodo, jau saugių žaidimų įrenginių, pasisupo ir karusele prie kavinės „Sugarmour“ Vasaros Rezidencijos.

Mergaičių elgesys pradžiugino Ukmergės policiją: esame sužavėti jų poelgiu (54)

Norime papasakoti apie gražų dviejų mergaičių poelgį. Vakar maždaug 10 metų mergaitės į Policijos komisariatą atnešė vyrišką piniginę, tikėdamosios, kad pareigūnai padės nustatyti savininką.

Įspėja dviratininkus: šioje Kauno vietoje būkite akylesni (79)

Norėjau pranešti apie įvykį, kuris nutiko rugpjūčio 15 d. dienos metu tarp 14.00 iki 16.50 val. Buvau nuvažiavęs su dviračiu prie Kauno bazių Pramonės p. 1.

Prašo padėti susirasti darbą: esame jauna šeima ir mums labai trūksta pinigų (132)

Pamačiusi darbo (darbo, o ne pašalpos) maldaujančių žmonių prašymus, dažnai atkreipdavau dėmesį ir aš. Ir visuomet apimdavo toks nenusakomas nesmagumo jausmas. Kokioje beviltiškoje situacijoje turėjo atsidurti toks žmogus, kad viešai atvertų savo žaizdas? Dabar pati savo kailiu suprantu, kad tai padaryti nėra lengva.