Gamtą saugantiems ir blaivaus proto atstovams iškyla didelė dilema: ar verta būti civilizuotais (naudotis šiuo tualetu ar ieškoti nemokamo), ar geriau tręšti gimtąją žemelę, paėjus kelis šimtus metrų į miško gilumą, ar tiesiog panerti į gilesnius vandenis?
Sovietiniais laikais, kai nebuvo galimybės niekur keliauti ir kainos buvo valdomos Maskvos, o ne konkurencijos ir ekonomikos, gavus kelialapius į pajūrį nuvykti buvo visai smagu – galėjai su šeima tikrai smagiai praleisti laiką, pavalgyti, ir ilsėtis. Šiais laikais, mano manymu, viskas kitaip.
Turizmo agentūros siūlo daugybę kurortų už patrauklias kainas, ir nors man kaip emigrantui iš Lietuvos atrodytų, kad atvažiavus aplankyti Lietuvos nušaučiau du zuikius – apsilankyčiau ir pajūryje – pastaraisiais metais tokia idėja tapo absurdiška.
Kainos Anglijos kurortiniuose miestuose man atrodo mažesnės nei pačioje Lietuvoje (…) Pigių viešbučių tinklas, kuris tikiuosi kada nors atkeliaus į Lietuvą, siūlo dvivietį kambarį tik už 36 svarus už vieną naktį. Pusryčiai kainuoja 6 svarus. Pietus gali pavalgyti miesto restoranuose – ar greito maisto restoranėliuose, ar tame pačiame viešbutyje. Kainos nuo to, kad miestas kurortinis, ypatingai nesiskiria nuo kainų kitur. Tokios kainos – ne dėl to, kad miestai kurortiniai, niekam tai nesvarbu, nes Anglijoje pajūrio juosta milžiniška, juk visa Anglija yra sala. Čia konkurencija palieka savo antspaudus. Gali rinktis įžymius ir pamėgtus turistų kurortus, gali ramesnius ir mažai žinomus, ar tiesiog niekam nežinomus ir tik vietinių naudojamus. Visą reikiamą informaciją šiuolaikinis internetas ir visagalis „Google“ viešai pateikia smalsiam turistui.
Mano pastebėtos Lietuvos viešbučių kambarių kainos dažnai nenusileidžia, ar net lenkia kitų kurortų kainas. Kaip tai gali būti, kol kas nežinau, tik spėju, kad Europa išlaiko savo lygį net ten, kur jo nėra.
Ko reikia gerams poilsiui? Puikios gražios vietos prie jūros, šiek tiek pramogų, gero maisto ir nakvynės. Pats būdamas ne iš turtingųjų luomo, visuomet Palangoje grūdausi su draugais viename kambariuke. Būdamas jaunas tai laikiau pramoga ir alternatyvų nematydavau, tad tokios naktys buvo vienas iš nuotykių. Bet vėliau supratau, kad viskas gali būti kitaip.
Miego kokybė, šiek tiek privatumo už panašius ar šiek tiek brangiau išleistus pinigus poilsio nesugadintų, o tik suteiktu galimybę ieškoti nuotykių ar pramogų kitur: atrakcionuose, konkursuose, o gal geresniame maiste.
Lietuviai yra pamėgę daugybę Turkijos kurortų ir galiu pasakyti kodėl – kainos nesikandžioja. Išleisti pinigai būna kelionei, kurioje viskas įskaičiuota, ir maža to, gauni nemokomų pramogų. Viešbučiai organizuoja šokių konkursus, vakarus suaugusiems, dieną vaikams. Aptarnavimas puikus, dar neištuštėjus jūsų taurei padavėjas stovės prie jūsų su nauja pilna. Ar tai ne karališkas poilsis ir geras praleidimo būdas, visus metus uoliai dirbus „lenkiant kuprą“?
Graikija, Italija, Bulgarija, Ispanija – mano manymu, visos šios šalys konkuruoja su Lietuvos pajūriu ne grožiu, nes kiekviena šalis savaip graži, dažnai kiek įdomesnė, turi stačius kalnus ir šlaitus, įdomesnes pramogas, mažiau išgeriančius turistus, šiltesnį aptarnavimą, padorias kainas. Kaip pavyzdžius pateiksiu vieno žinomo pasaulinio turistinio internetinio puslapyje rastas viešbučių kainas už vieną naktį:
Ispanija – net 5 žvaigždučių viešbučiai už 26 eurus, viskas įskaičiuota;
Italija – 42 eurai;
Graikija – 50 eurų, viskas įskaičiuota. 24 eurai – tik su pusryčiais;
Bulgarija – 30 eurų.
Ar Lietuvoje galima patirti ką nors panašaus, ieškant kuo pigesnio kambarėlio su bendra virtuve, tualetu ir visuomet užimtu dušu, su specifiniu pelėsio kvapu?
Pabaigai norėčiau pasakyti, kad nostalgija ar pilietiškumas lieka praeityje, kai supranti, kad grąžos į šiuos jausmus nebesulauki, tik matai norą pasipelnyti ir graudžiai absurdišką, priverstinį pinigų kaulijimą net ten, kur to būti neturėtų. Gal atsiras gatvių mokestis pėstiesiems kaip „Raudonojo kilimo“ gatvė, kurioje susimokėjus kelis eurus turėsi teisę žygiuoti iki jūros tiesiu keliu? O kas nemokės, eis aplinkkeliais... Nenustebintų net toks verslininkų triukas.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Pavasario pabaiga ir vasaros pradžia lepino mus gražiais orais, todėl dauguma jau spėjo apsilankyti Lietuvos pajūryje. Laukiame jūsų istorijų, pastebėjimų ir pasakojimų apie atostogas el.paštu pilieciai@delfi.lt.