Eksperimento tikslas yra gyventi mėnesį atsiskaitant tik banko mokėjimo kortelėmis.
Bankų mokėjimo kortelės, pavyzdžiui, Danijoje, jau tapo įprasta atsiskaitymo priemone: žmonės gali kortelėmis ne tik palikti arbatpinigių, bet ir atsiskaityti savitarnos terminaluose pirkdami transporto bilietus, apipirkdami turguose ar net viešėdami garsiajame Kopenhagos hipių ir menininkų Kristianijos rajone. Tiesa, kortelėmis ten priima ne visur, tačiau turint omenyje ten vyraujančią liberalią nuotaiką, reikia pripažinti, kad vietos gyventojai pagalvojo, kaip užtikrinti patogesnį atsiskaitymą kasmet ten apsilankantiems šimtams tūkstančių turistų.
Mokėti kortele užsienyje patogu dėl kelių priežasčių: pirma, nereikia vargti ir vykti į banką keistis grynųjų, antra, keitimo kursas atsiskaitant kortele dažniausiai yra palankesnis, trečia, savo išlaidų balansą galima peržiūrėti bet kuriuo metu prisijungus prie elektroninės bankininkystės.
Tačiau Lietuvoje atsiskaitymo kortelėmis galimybės nėra tiek išvystytos: kartais tenka pakovoti norint gauti atskirą sąskaitą kavinėje, jau net nekalbant apie galimybę atsiskaityti kortele. Dėl to eksperimentu bus patikrinta, su kokiais sunkumais tenka susidurti mokant vien kortelėmis.
Šventinis metas eksperimentui pasirinktas sąmoningai – būtent šiuo metu padaugėja išlaidų, perkama daugiau prekių ir paslaugų.
Vilniuje kalėdiniu laikotarpiu mokėti grynaisiais yra ne pats lengviausias uždavinys, pirmiausiai, dėl dovanų siuntimo paštu. Jau teko susidurti su nemalonia situacija, kai dėl pasikeitusios tvarkos Lietuvos pašte negalima atsiskaityti kortele – priimami tik mokėjimai grynaisiais. Laimei, kortele galima atsiskaityti spaudos kioskuose, kur nusipirkus norimą kiekį pašto ženklų vėliau jais kaip valiuta galima mokėti Lietuvos pašto skyriuje ne tik už laiško siuntimą, bet ir, pavyzdžiui, jo registraciją.
Antras iššūkis – kolegų ir draugų sveikinimai, kai sutariama kartu išrinkti dovaną ar gėlių. Šiuo atveju tenka arba imtis iniciatyvos ir siūlytis eiti pirkti bendrą dovaną už ją mokant kortele, arba dovanų eiti rinkti savarankiškai, taip neprisidedant prie bendros iniciatyvos.
Trečiasis iššūkis – kuo pakeisti įprastus atsiskaitymus grynaisiais, pavyzdžiui, turguje. Didžiosios parduotuvės retais atvejais prekiauja labai aukštomis, gyvomis eglėmis, tačiau šventė su eglute ir kvapnesnė, ir šviesesnė, todėl eksperimento metu reikia ieškoti naujų sprendimų. Tenka pasidalinti darbais su draugais ir jų prašyti nupirkti man eglę, aš mainais moku kortele už pirkinius prekybos centre.
Žinoma, manau, iššūkių bus ir daugiau, tad juos aprašysiu eksperimento eigos metu.
Į ką atkreipti dėmesį
Ėmusis eksperimento sulaukiau vertingų patarimų, pavyzdžiui, kad dalis prekybininkų atsiskaitymams kortelėmis ne visuomet taiko teisėtų papildomų reikalavimų. Vienas jų, kai pirkėjams praneša, kad išleidžiama suma turi būti ne mažesnė nei 10 ar 20 litų, jei norima mokėti kortele.
Tačiau Valstybinė vartotojų teisų apsaugos tarnyba yra išaiškinusi, kad toks reikalavimas gali būti keliamas tik prekybininkui susitarus su banku. Kartais prekybininkas gali pirkėjui taikyti papildomų reikalavimų tam neturėdamas banko leidimo, tačiau situaciją galima išsiaiškinti.
„Siekiant sužinoti, ar paslaugos teikėjas ar pardavėjas nepažeidžia sutartinių įsipareigojimų, siūlome Jums kreiptis į mokėjimo kortelę išdavusį banką ir informuoti apie susidariusią situaciją“, - pataria tarnyba, norintiems sužinoti, ar prekybininkas teisėtai nepriima jūsų banko kortelės už mažos vertės pirkinius.
Tokiu atveju neverta skubėti pirkti daugiau nei jums reikia, galbūt pakaktų pasikalbėti su prekybininku ar jam paslaugas teikiančiu banku.
Kitas vertingas pastebėjimas – mokant kortele visuomet turėsiu įrodymą, kad pirkau prekes ar paslaugas ir gausiu už tai pirkimo dokumentą – čekį. Jis yra reikalingas tiek gauti garantijai, tiek norint įsitikinti, kad parduodant prekę ar paslaugą yra mokami mokesčiai. Su kiek kitokia praktika tenka susidurti mokant grynais, pavyzdžiui, pardavėjos delsia arba „užmiršta“ išduoti čekį, tad tenka jo papildomai paprašyti.
