Tuomet minėjau, jog visą mėnesį bandžiau pritraukti du dalykus: vieną iš profesinės srities, kitą - iš asmeninės. Išbandžiau įvairius traukos dėsnio metodus: vizualizacijas, smulkiai mano siekiamus dalykus apibūdinančio įrašo klausymą, pozityvias afirmacijas, visas šias priemones taip pat pastiprinau tikslingais ir link rezultato turinčiais vesti veiksmais, kad nebūčiau tik naivus svajoklis, o veikiau - motyvuotas siekėjas.
Ir vis dėlto, pritraukti tų dalykų nepavyko. Tuo laiku svarsčiau apie tai, jog galbūt vieno mėnesio tokiam pritraukimui - per mažai. Nuo tos dienos, kai aprašiau šį eksperimentą jau praėjo beveik 3 metai. Gal toks laikas - pakankamas? O gal susidūręs su pirmąja nesėkme nėriau į krūmus neatsigręždamas, panosėje burnodamas apie paikus „amerikoniškus“ išsigalvojimus?
Toli gražu. Paradoksalu, tačiau būtent eksperimentas su traukos dėsniu davė pradžią sistemingam ir jau tris metus trunkančiam tikslų siekimui pagal asmeninę ir nuolat tobulinamą programą. Norint ją aprašyti vieno straipsnio ar kelių straipsnių ciklo tikrai neužtektų, tad apžvelgsiu tik tą dalį, kuri susijusi su traukos dėsniu.
Pradėsiu nuo vizualizacijų. Anksčiau naudota vizualizacijų lentelė buvo šiek tiek patobulinta, beje, dabar ji yra ne tik ant šaldytuvo, bet ir ant kompiuterio darbastalio, o mažesnis jos variantas - piniginėje. Susidaro toks vaizdas, jog, kad ir kur bebūčiau, tas koliažas nuolat pakliūna į mano akiratį.
Be to, šalia vizualizacijų atsirado gerokai aiškesnis norimo dalyko apibrėžimas, konkrečių savybių aprašymas. Dar daugiau - prie kiekvieno iš norimų pritraukti dalykų yra aiškus ir konkretus planas, kurio kiekvienas laiptelis turi datą, iki kurios į jį turiu įkopti. Tai labai padeda pasitikrinti, ar siekiamas dalykas iš tiesų man reikalingas bei konkrečiai suvokti, kokius veiksmus reikės atlikti norint pasiekti kiekvieną iš tarpinių stotelių.
Vietoje to, kad sekčiau savo progresą kiekvieną dieną, dabar kiekvienos savaitės pabaigoje skiriu valandą nuveiktų darbų įvertinimui bei tolimesnių veiksmų suplanavimui. Juk ne kiekvieną dieną pats imiesi tam tikrų dalykų, kurie veda tave tikslo link.
Beje, atsisakiau siekiamą dalyką apibūdinančio įrašo klausymo. Norėdamas suteikti peno ausims ir protui, mieliau renkuosi audio knygą. Taip pat šiek tiek sumažinau pozityvių afirmacijų vartojimą, nes, galima sakyti, jog dar nesu iki galo įsitikinęs jų veiksmingumu. Tiesa, daugelis sėkmės psichologijos mokytojų mini šio metodo galią, tad labai galimas daiktas, jog po dar kelių metų parašysiu, kaip pozityvių afirmacijų vartojimas įnešė tam tikrų pokyčių į mano gyvenimą.
O dabar - linksmiausioji dalis. Juk skaityti traukos dėsnio pritaikymo būdus ir neperskaityti apie pasiektus rezultatus yra beveik tas pats, kas stebėti spektaklį iš rūbinės. Rezultatus pabaigai pasilikau ne be reikalo, nes prieš gerą pusmetį atsivertus pačią pirmą ir būtent šiam eksperimentui sukurtą duomenų bazę, aiktelėjau iš nuostabos: mergina, su kuria jau daugiau nei metus lipdome santykių tvirtovę atitinka visus tuo metu keltus pagrindinius išvaizdos, asmenybės bei charakterio savybių reikalavimus.
Na, jei neskaitant to, kad yra 1 centimetru žemesnė, nei tuo metu norėjau. Toks atradimas paskatino pasiknaisioti ir po vėlesnių duomenų bazių aruodus. Siurprizai tesėsi ir toliau - pavyko pritraukti norimą uždarbį, automobilį, išsiugdyti įprotį, kurį nesėkmingai bandžiau prisijaukinti visų 3 „Dešimtukų“ metu - skirti 1 valandą per dieną saviugdos audio knygų perklausai. Tik 3 įmonių grupei vis dar nevadovauju, nors pagal prieš tris metus kurptą planą man šiam tikslui įgyvendinti dar liko 2 metai. Teks pasidarbuoti iš peties!
Įkvėptas tokios sėkmės dar tvirčiau patikėjau šia sistema, o tai davė vaisių - pernai pasiekiau 6/7 kategorijų metinius tikslus. Vienintelė sritis, kurioje pritrūko iki norimo tikslo - profesinė, tačiau, kadangi su nekilnojamojo turto pardavimais pradėjau dirbti pavasarį, natūralu, jog reikėjo laiko įsisavinti šios srities specifiką bei pasidaryti įdirbį, kuris vėliau davė gerų rezultatų.
Juk ir traukos dėsnio galios supratimui prireikė laiko. Dabar jau suprantu, ką norėjo pasakyti Dick Vitale, teigdamas, jog jūs negalite gauti to, ko norite iškart. Tai būtų pernelyg pavojinga, o kartu ir per daug paprasta, nes tai, ką gauname labai greitai, vertiname gerokai mažiau nei tai, kas pareikalauja didesnių pastangų.
Sėkmė šypsosi atkakliausiems. Svajokite, norėkite ir tikėkite, kad tai turėsite. Ir, svarbiausia, šalia viso to, - veikite. Tada tikrai turėsite tai, ko norite. Kai žinai kelią, visada rasi pakeleivį, kuris padės suklupus bei kuris padės toliau kopti į viršų. Tik turėk svajonę ir veik!