Pradėsiu nuo to, kad esu 41 metų moteris, viena auginu dvi dukras (nepilnametes). Pernai Vilniaus universiteto, Ekonomikos fakultete apsigyniau jau antrą bakalauro diplomą. Mielai būčiau siekusi magistro laipsnio, bet realybė skaudi – mokslai magistrantūroje kainuoja tiek, kad negaliu sau leisti tokios prabangos. Ir tas antrasis bakalauras buvo ganėtinai didelis skaudulys mano šeimos biudžetui - juk tie pinigai buvo „nukarpyti“ nuo vaikų, pačios minimalių poreikių tenkinimo. Taigi, į mano gyvenimo aprašymą įtraukti du diplomai.
Be šių pasiekimų, esu sukaupusi 18 metų patirtį pardavimų, vadybos, apskaitos ir rinkodaros srityse. Iš jų 8 metus dirbau vadovaujantį darbą. Na ir kas iš to - mano gyvenimo aprašymai yra įkelti į visas įmanomas darbų paieškos svetaines, kas dieną išsiunčiu bent po kelis motyvacinius laiškus, norėdama kandidatuoti į pozicijas atitinkančias mano patirtį ir kompetencijas. Visus metus sąžiningai ieškau darbo, kur galėčiau realizuoti save ir kaip darbuotoja ir kaip asmenybė. Esu labai nustebusi, kad manęs į pokalbį nekviečia net nei vienas iš didžiųjų prekybos centrų-nei „Maxima“, nei „Norfa“, nei „Lidl“, galų gale, jau nekalbant apie kitose srityse sėkmingai veikiančias įmones.
Nevalingai, bet kyla klausimas, kodėl niekas nenori samdyti, kokių pagaliau darbuotojų reikia, jei nei diplomai, nei patirtis šiuo atveju nėra argumentas ? Įžvelgčiau čia pagrindinę problemą - atlyginimo lūkesčiai. Juk kaip ir dauguma piliečių noriu gyventi oriai. Savo jėgas išbandžiau ir laikydama valstybės tarnybos testą. Net du kartus intensyviai ruošiantis išlaikyti nepavyko. Susidarė įspūdis, kad tokiu būdu bandoma apriboti norinčių dirbti valstybės tarnyboje kandidatų srautus. Egzaminas įkandamas nebent „lietaus“ žmonėms.
Prisimenu ir vienoje laidoje parlamentarės B.Vėsaitės išsakytą mintį-Lietuvoje nėra kam dirbti.Paneigsiu, yra kam dirbti, bet kai siūlomas minimumas ar vos kiek daugiau už jį, kaip pragyventi? Darbo skelbimų internetinės svetainės mirga nuo darbo pasiūlymų. Jų iš ties yra labai daug. Bet panašu, kad jie dedami šiaip sau ir išeina, kad Lietuva-švogerių kraštas. Įsidarbina giminės, artimieji ir draugai. Kas belieka, kai neketini emigruoti? Ar pagaliau sulauksime teigiamų pokyčių darbo rinkoje, kai patirtį turintys specialistai turės galimybę pasirinkti lūkesčius atitinkančias darbo vietas?
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Prašome Jūsų pasidalyti patirtimi – ar sudėtinga šiuo metu Lietuvoje rasti darbą, kokių atlyginimo pasiūlymų paprastai sulaukiate? Kviečiame mintimis pasidalyti ir darbdavius – ar Jums paprasta rasti kvalifikuotą darbuotoją, su kokiomis bėdomis susiduriate ieškodami naujo darbuotojo? Rašykite el.p. pilieciai@deli.lt su prierašu „Darbas“.