Druskininkuose sniego arenos keltuve užstrigo slidinėtojai„Snow Arenos” direktorius paaiškino, kodėl kilo bėda

 (48)
Antradienį Druskininkuose įsikūrusios „Snow arenos“ darbą sutrikdė techniniai gedimai. Dėl jų ore keltuvuose pakibo keletas žiemos sporto mėgėjų.
"Snoras snow arena"
© DELFI / Kiril Čachovskij

Su DELFI susisiekusi skaitytoja Žydrė pranešė, kad dėl keltuvo gedimo kaboti liko apie 20 slidininkų.

„Mums išvykstant iš arenos, jie dar vis kabėjo keltuvuose, o darbininkai vis nerado gedimo. Tai truko apie 1,5 val. Gedimo taip ir nerado”, - teigė skaitytoja.

DELFI susisiekus su „Snow Arena“, administracija patvirtino, kad gedimas užfiksuotas ir pramogautojai nukeliami nuo keltuvo avarinės tarnybos specialistų pagalba.

„Snow Arenos“ direktorius Andrius Stasiukynas aiškino, kad keturvietis keltuvas sustojo dėl elektros energijos tiekimo sutrikimo, kuris priklauso nuo elektros energijos tiekėjo.

„Keturvietis krėslinis keltuvas turi per 250 saugos jutiklių. Suveikus vienam iš jų keltuvas sustojo. Tuoj pat sustojus keltuvui „Snow Arenos“ techninis skyrius pradėjo šalinti laikinus trikdžius“, - teigė jis.

Arenos vadovas patikino, kad keltuvuose užstrigo 20 klientų. Pasak jo, keltuvui sustojus su klientais bendravo arenos darbuotojai, jie paaiškino situaciją ir dalino arbatą.

Kaip teigė A. Stasiukynas klientų iškėlimo procedūra iš keltuvo pradėta pusvalandis po keltuvo sustojimo.

„Snow Arenos” direktorius pabrėžė, kad keltuvas nebuvo sugedęs, o sustojo dėl elektros trikdžių. Keturviečio krėslinio keltuvo priežiūrą vykdo šveicarų kompanija. Per valandą keltuvas gali užkelti iki 2 tūkst. klientų.

Primename, kad „Snow arena“ Druskininkuose duris atvėrė prieš dvejus metus.

Vaizdo transliacija iš Druskininkų „Snow arena“.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Pasipiktino cepelinų kainomis: aiškinosi, kiek už tą pačią kainą gali pasigaminti namuose (68)

Sugalvojome su žmona nuvykti Merkinę, užlipti ant ten esančio apžvalgos bokšto ir pasigėrėti atsiveriančiais nuostabiais vaizdais, pafotografuoti. Taigi, pasidžiaugę Nemunu ir jo pakrantėmis, pasivaikščioję po miestelį vykome namo į Vilnių. Pakelėje, praalkę nutarėme užeiti į populiarią karčemą pavalgyti cepelinų.

Modernus ugdymas – pokyčiai turi vykti ir specialiojo lavinimo mokyklose

Netylant diskusijoms apie aukštojo mokslo ir bendrojo lavinimo mokyklų reformas ir pokyčius, kai kurios vaikų grupės lieka šešėlyje. Kai kurios specialiojo ugdymo mokyklos imasi savarankiškų žingsnių moderniam, XXI amžiaus ugdymui kurti – viena tokių yra Vilniaus Šilo mokykla, pradėjusi bendradarbiauti su patyrimines edukacijas vedančiu Vikingų kaimu.

Praleido dieną su Vilniaus musulmonais: viskas yra kitaip nei įsivaizduojate (254)

Vilnius nuo seno garsėjo kaip nepaprastas kultūrinės mozaikos miestas. Šimtmečius daugiakultūrinį miesto veidą kūrė skirtingų tautų atstovai, išpažinę įvairias religijas – nuo judaizmo iki islamo. Vis dėlto musulmoniškoji Vilniaus pusė ne vienam, ko gero, yra dar nepažįstama, daugelis jos nesupranta, kai kurie net stengiasi ją ignoruoti. Tai paaiškinti būtų galima, tikriausiai, tuo, kad daugelis lietuvių su islamu susipažįsta tik sekdami žiniasklaidos priemones. Jos, deja, linkusios formuoti neigiamą musulmonų įvaizdį.

Italijoje rastas lietuvės nuotakos laiškas butelyje (14)

Itališko dienraščio „Barinedita“ redakcija sulaukė neįprasto piliečio prašymo – atpažinti kokia kalba yra parašytas butelyje rastas laiškas ir apie ką jame rašoma. Nors užduotis iš pradžių neatrodė lengva, tačiau italai su ja puikiai susidorojo – nustatė, kad laiškas parašytas lietuvių kalba ir jį išvertę, pasidalino su skaitytojais.

Nelauktas vairuotojo posūkis suerzino kitą eismo dalyvį (51)

DELFI skaitytojas atsiuntė video įrašą, kuriame matyti, kaip jam pavyko išvengti susidūrimo su netikėtai į kairę pasukusiu vairuotoju.