Dizainerė Elvyra Monginienė - apie dalyvavimą grožio konkurse: buvome pavaizduotos kaip paskutinės kvaišos

DELFI Piliečio reporterė Greta Kondrataitė pakalbino išskirtinės išvaizdos dizainerę Elvyrą Monginienę. Ji merginai papasakojo apie savo darbą, jo svarbą gyvenime ir atskleidė požiūrį į šeimą. Klientės moteriai – taip pat šios dalis.

- Kuo šiuo metu užsiimi?
 
- Dirbu, dirbu, dirbu…
 
- Ar svarbu gyvenime būti pirmai?
 
- Negalėčiau pasakyti, kad visada svarbu, bet mano gyvenimo šūkis nėra „svarbiausia - dalyvauti“. Aš norėjau visada parodyti, kad jeigu turi dideles svajones ir, svarbiausia, didelį norą - viskas yra įmanoma.
 
- Įvykis, apvertęs tavo gyvenimą?
 
- Įvykių mano gyvenime buvo tiek daug, kad apversdavo ne vieną kartą, turbūt mažiausiai tris...
 
- Kas šiame gyvenime tau svarbiausia?
 
- Šiame gyvenime man svarbiausia mano šeima, mama bei jų visų sveikatos, o visa kita yra uždirbama. Negaliu pasakyti, kad materialūs dalykai manęs nedomina, tiesiog suprantu, kad tai - laikina.
 
- Tobuliausias tavo rytas…
 
- Tobula būtų išsimiegoti. Aš negaliu pasakyti, kad mano rytai nėra tobuli, manau, kad daug kas norėtų turėti tokį darbą, visą pulką klienčių bei nerealią šeimą.
 
- Geriausias būdas pailsėti?
 
- Geriausias būdas pailsėti, manau, yra išvažiuoti iš Lietuvos su šeima ir išjungti telefoną. Tačiau galėčiau šitaip ilsėtis lygiai savaitę.
 
- Ar turi kokį talismaną?
 
- Gaila, bet ne...
 
- Tiki likimu?
 
- Taip.
 
- Kas tau yra laimė, o kas - prabanga?
 
- Laimė, manau, yra meilė. Mylimas žmogus yra laimingas, galiu teigti, kad aš tokia ir esu. Geras klausimas - „kas yra prabanga?“. Aš dar jos nežinau, manau...
 
- Nuo ko prasidėjo visa tavo kaip dizainerės kūryba?
 
- Viskas prasidėjo, kai pagimdžiau antrąjį vaikelį, buvau neužtikrinta, kad darbe manęs lauks su raudonu kilimu, taigi kilimą patiesiau pati sau - visomis prasmėmis. Investavau visus turėtus pinigus ir sėdau prie stalo. Pasirinkti nebuvo iš ko: arba ieškoti darbo arba kurti. Bet kam reikalingas darbuotojas su mažu vaiku, galime suvokti visi. Kurti papuošalus buvo smagu, o vėliau - smagu ir parduoti. Taip viskas ir prasidėjo.
 
- Kodėl pasirinkai būtent papuošalų sritį?
 
- Pradžioje galvojau, kad ši niša laisva, tačiau pradėjus kurti, pamačiau, kad yra tikrai daug nerealių dizainerių, kurie kurią kažką nepaprasto. Pradėjau nuo papuošalų, kepurių , rankinių, o dabar dar ir siurprizą ruošiu savo klientėms - kol kas nesakysiu kas tai. Turiu tobulėti - papuošalų gi nekursi visą laiką.
 
- Kiek laiko gamini, pavyzdžiui, auskarus ar delninukes?
 
- Tai priklauso nuo sudėtingumo ir kūrybinio proceso. Tiksliai negaliu atsakyti, nes kiekvienas mano kūrinys yra unikalus.
 
- Iš kur semiesi tiek idėjų?
 
- Kol kas iš savęs, jeigu turi fantaziją - bus ir idėjos. Labai pykstu, kai mano darbus lygina su kitų dizainerių, nors to žmogaus darbų, net akyse neregėjai. Kopijuoti kitų darbus yra pats žemiausias dalykas - geriau jau tada keisti sritį, tavo darbai turi būti išskirtiniai. Man malonu, kad gatvėje jau atpažįsta mano darbus - tai ir yra mano darbo geriausias įvertinimas.
 
- Kokiai moteriai skirti tavo papuošalai?
 
- Drąsiai, ryškiai, išraiškingai, kuri nori būti pastebima ir išskirtinė.
 
- Su kokiais dizaineriais yra tekę dirbti? Su kokiais norėtum tai daryti ateityje?
 
- Nei su vienu. Aš žaviuosi Airidos Skrickienės darbais ir tikiuosi, ateityje mūsų keliai susikirs, gerąja prasme.
 
- Kaip į tavo veiklą reaguoja šeima?
 
- Tik šeimos dėka aš pasiekiau viską, ką dabar turiu.
 
- 2010 metais dalyvavai konkurse „Misis Lietuva“. Kokios patirties ten įgijai?
 
- Supratau, kad ne grožis valdo pasaulį, o televizija. Kaip jie norės, taip tave ir pateiks, o žiūrovai dar ir „nuteis“. Eidama į šį projektą aš tikėjausi, kad gausiu kažkokios įdomios patirties, bet visos dalyvės buvome pavaizduotos kaip paskutinės kvaišos, nors mūsų kolektyve tikrai buvo daug nuostabių moterų, su kuriomis ir iki šiol bendrauju.
 
- Ką manai apie šiuometinius konkursus?
 
- Aš manau, kad kiekviena pasitikinti savimi, intelektuali mergina turi pabandyti laimę šiuose konkursuose, kad būtų, ką senatvėje prisiminti.
 
- Kas tau svarbiau: karjera ar šeima?
 
- Pasakyčiau „šeima“, tai sumeluočiau. Nuskambės siaubingai, tačiau dabar man karjera yra pirmoje vietoje. Reikia kopti į tą kalną, nes pusiaukelėje sustojus yra labai sunku toliau tęsti. Dabar pagreitis yra - bus ir jėgų, kad tik sveikatos užtektų. Viską darau tik dėl savo šeimos, juk vaikų ateitis - mano ir vyro rankose.
 
- Ar turi savybių, kurias savyje norėtum pakeisti?
 
- Gal ir turiu, bet be jų jau nebūčiau aš.
 
- Ką manai apie šiuolaikinį jaunimą?
 
- Aš šiuo klausimu patylėsiu. Savo vaikus auklėju griežtai, nes nenoriu tokio rezultato, kurį dabar dažniausiai matome. Negaliu pasakyti, kad visi blogi, bet neatsakingumas ir žiaurumas, mano nuomone, peržengia visas ribas.
 
- Negalėtum gyventi be…
 
- Negalėčiau gyventi be šeimos. Taip pat - ir savo klienčių, kurios man kaip šeimos dalis.