Didelės širdies istorija: žirgą pirkti norėjusi mergina priglaudė asiliuką

 (62)
Kartais juokiuosi pasakodama kitiems, kad gyvūnai patys mane susiranda ir net žino, kur ieškoti. Visada augau apsupta gyvūnų, kai buvau maža kiekvieną rastą gyvūną gatvėje vesdavau namo, taip pat svajojau dirbti zoologijos sode, cirke ar netgi policijoje, nes matydavau, kad pareigūnai joja žirgais.
© G. Kniežaitės-Novikovienės nuotr.

Pirmasis šuo pas mane pateko labai netikėtai. Per kiekvienas Kalėdas darbe renkame pinigus geram darbui nuo viso kolektyvo, ir per tas Kalėdas pinigai buvo renkami gyvūnų prieglaudai. Už surinktus pinigus nupirkome reikalingų lauktuvių ir nuvykome į vietą jų įteikti. Mus pakvietė apžiūrėti gyvūnų ir tada akių negalėjau atitraukti nuo didelio rudo šuns, visi lojo, o jis - ne, tiesiog sėdėjo, žiūrėjo didelėmis akimis ir vizgino uodegą. Tai buvo mano Spartakas, o jo istorija kaip daugelio: šalo tiesiog išmestas gatvėje ir niekas jo neieškojo.

Sparkis didelis šuo su dar didesne širdimi. Iš tolo atpažįsta mano automobilio garsą ir garsiai sveikinasi. Aš jaučiu jo dėkingumą kiekvieną dieną, šeimininko dėmesys jam yra didžiausias malonumas. Sparkis yra geras, didelis tinginys, iš naujo patikėjęs žmogumi, kuris šį kartą tikrai jo neišduos.

Kitas neįprastas gyvūnas mano gyvenime atsirado taip pat neplanuotai. Ieškojome pirkti žirgo ir tarp žirgų pamačiau parduodamą asiliuką. Iš pradžių draugas labai prieštaravo jo įsigijimui, tačiau šiaip ne taip prikalbinau bent jau nuvažiuoti pažiūrėti, o pažiūrėję išvažiavome su savininkais sukirtę rankomis. Mano Turbo yra kaip didelis šuo, jis vaikšto iš paskos, reaguoja, kai šauki, krečia šunybes, valgo, ko negalima, pabėga, nugraužia virvę, atiminėja vištų maistą, bėgioja kartu su šunimis. Su Turbo sukūrėme stiprų tarpusavio ryšį, jis yra be galo protingas gyvūnas ir visai be reikalo lietuvių kalboje asilas reiškia kvailumą.

Na, o su gaidžiu buvo juokinga istorija. Žinutę apie šąlantį gaidį Pavilnyje prie tvenkinio pamačiau feisbuke, dvi dienas jis niekur nesitraukė, žmonės suprato, kad tai pasimetęs arba išmestas paukštis. Iškart parašiau, kad paimsiu, nesitariau su niekuo, kita dieną prieglaudos darbuotojai jį gaudė su tinklu, nes draugiškai nusiteikęs jis nebuvo, juk gaidys. Tą pačią dieną parsivežiau jį, o ir draugės vištos jo jau čia laukė. Visada susilaukiame komplimentų, kad mūsų gaidys labai gražus, kaip veislinis, na, ir iš tiesų jis man - pats gražiausias.

Mūsų mažoji padūkėlė Žiunė buvo mums kalėdinis stebuklas, mes ją pasiėmėme iš prieglaudos prieš pat šventes. Per pačius šalčius ji šalo prie degalinės ir prašė kiekvieno sustojančio pagalbos. Degalinės darbuotojai jai patys padarė guoliuką ir šunytę maitindavo, o prasidėjus didžiausiems žiemos šalčiams, darbuotojai paskambino į prieglaudą, tačiau šeimininkai neatsirado, o toliau šalti ji nebegalėjo.

Su draugu ilgai derėjomės dėl šuns namuose, derybas laimėjau, kai mano draugas pamatė Žiunę. „Šitą galime imti kad ir dabar“, - pasakė jis. Prieglaudoje jai buvo duotas vardas Rūna ir mes norėjome jį pakeisti, bet kol galvojome, vadinome ją tiesiog šune. Ji taip priprato, o ir mes patys pripratome, tad ji taip ir liko šunė. Hiperaktyvi lauke, bet namuose galima net nesuprasti, kad yra šuo, čia ji be galo rami. Žiunė reikalauja daug žmogaus dėmesio ir meilės, labai mėgsta važiuoti mašina, sutaria su absoliučiai visais gyvūnais, visada geros nuotaikos, dievina ilgai miegoti ir atsikėlusi vartytis lovoje, net kartais į lauką prikviesti būna sunku. Mes su ja visur kartu keliaujame, ji yra mano angelas sargas. Aš esu labai laiminga gyvendama tokiame dideliame būryje gyvūnų, kurie kiekvieną dieną mane išmoko kažko naujo.

VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ projekto „neBrisius.lt“ idėja užsikrėtė nuo Amerikoje vykusio „Why We Rescue“ ir, gavę idėjos autorių leidimą bei palaikymą, pradėjo analogišką ilgalaikį projektą Lietuvoje. Projekto metu fotografuojami žmonės su augintiniais, priglaustais iš prieglaudų ar gatvės, talpinamos jų laimingos istorijos, kurios, tikimės, užkrės vis daugiau ir daugiau žmonių! Prisijunk prie projekto „neBrisius.lt“! Dėl detalesnės informacijos kreipkitės el. paštu info@ggi.lt.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Mergaičių elgesys pradžiugino Ukmergės policiją: esame sužavėti jų poelgiu (19)

Norime papasakoti apie gražų dviejų mergaičių poelgį. Vakar maždaug 10 metų mergaitės į Policijos komisariatą atnešė vyrišką piniginę, tikėdamosios, kad pareigūnai padės nustatyti savininką.

Prašo padėti susirasti darbą: esame jauna šeima ir mums labai trūksta pinigų (111)

Pamačiusi darbo (darbo, o ne pašalpos) maldaujančių žmonių prašymus, dažnai atkreipdavau dėmesį ir aš. Ir visuomet apimdavo toks nenusakomas nesmagumo jausmas. Kokioje beviltiškoje situacijoje turėjo atsidurti toks žmogus, kad viešai atvertų savo žaizdas? Dabar pati savo kailiu suprantu, kad tai padaryti nėra lengva.

Kino seansas po atvirumi dangumi virto chaosu: pirkę bilietus žiūrovai neįleisti (41)

Trečiadienio vakare į Valdovų rūmų kiemelyje rodytą filmą norėję patekti kino mėgėjai liko skaudžiai nusivylę. Nepaisant didžiulių eilių, bilietų buvo parduota dvigubai daugiau ir daugelis net nepamatė filmo – jiems tiesiog nebeliko vietų.

Kur slypi mokinių ugdymo prastų rezultatų šaknys – ar tikrai kalti tik mokytojai? (94)

Prieš savaitę vykęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio ir šalies švietimo profesinių sąjungų susitikimas atgaivino diskusijas apie moksleivių ugdymo kokybę.

Rainiukui neliko vietos buvusių šeimininkų namuose ir širdyje – vėl ieško namų (13)

Tokius pagalbos prašymus dėti sunkiausia, nes net nežinai nuo ko pradėti ir kaip rašyti, kad prisibelstum į kažkieno širdį.