Šiek tiek po aštuntos valandos vakaro visų susirinkusiųjų džiaugsmui didžiuliame ekrane paskelbta žinia, jog socialistų kandidatas Eliziejaus rūmuose jau greit pakeis N. Sarkozy.
Naujiena sutikta ne šiaip linksmai. Sakyčiau, audringai. Visur aplink aukštai pakilo ir suplevėsavo vėliavos. Iššovė šampano butelių kamščiai ir ėmė taškytis gėrimo purslai. Socialistų partiją simbolizuojančios raudonos rožės buvo mėtomos į viršų. Vieni dainavo, kiti skandavo „Hollande prezidentas“ arba „Sarkozy pasibaigė“. Karalius mirė. Tegyvuoja karalius!
Visa džiaugsminga kompanija galiausiai mobilizavosi ir pajudėjo Bastilijos link. Tiksliau link ten, kur kažkada stovėjo Bastilija. Kelias ilgas, apie dvi valandos pėsčiomis, tad buvo neskubant pasidžiaugti pergale, pasveikinti vienas kitą ir pasigrožėti ir šiaip gyvu, o tąvakar tiesiog padūkusiu miestu. Kiekvienas, mažas ir senas, šventė kas kaip išmanė. Žygiaiviai skandavo šūkius, namuose likę gyventojai mojavo vėliavomis iš savo namų balkonų, kažkur galėjai pamatyti į viršų kylančius rožinius dūmus ir net policininkai sveikino piliečius automobilių garso signalais.
Priėję Bastilijos vietą pamatėme, kad ant visų stulpų, paminklo ir net mobiliųjų tualetų jau buvo sulipę šventės dalyviai, o visi kiti grūdosi į aikštę, kuo arčiau scenos. Po kurio laiko prasidėjo koncertas, kur atlikėjus keitė politikų sveikinimai, o politikų sveikinimus kiti atlikėjai. F. Hollande atvyko pas savo rinkėjus apie vidurnaktį, tačiau mes jo nebesulaukėme ir patraukėme namo.
Vienas mano kompanjonų vokietis Jens buvo gan liūdnas, nes vos tik paaiškėjo rinkimų rezultatai, naujasis prezidentas pareiškė, kad Prancūzija turi kovoti su Vokietija dėl Europos Sąjungos fiskalinio pakto peržiūrėjimo. Išties, šventei pasibaigus ir džiaugsmo svaiguliui išsisklaidžius liks tik skaudančios galvos ir sudėtinga politinė situacija.
„Aš nesuprantu“ sako Erika iš Italijos. „Prieš penkis metus šitie žmones balsavo už Nicolas Sarkozy. Kažkaip veidmainiška“. Gal ir taip. Gal vienas iš gyvenimo dėsnių pasitikti naujus lyderius su viltimi ar net euforija, o išlydėti su neapykanta ir priekaištais. Tad jeigu duona netaps pigesnė, o žaidimų nebus daugiau, tauta gali užsinorėti naujo karaliaus. Bet tai pamatysime tik po penkerių metų. O kol kas -„Hollande prezidentas“. Sveikinimai!