Dėl gero darbo trumpam nukniaukė direktoriaus džipo raktelius

 (43)
Vakar įvyko toks įvykis, kuriuo didžiuojuosi, tad norėčiau pasidalinti su jumis. Šis įvykis, kainavo 20 Lt, direktoriaus pasipiktinimą, laiko ir įsipareigojimų.
© etaplius.lt nuotr.

Kaip matote, mano nuotraukoje yra graži kalytė, bet istorija prasidės ne nuo jos. Istorija prasideda nuo prieš savaitę matyto šuniuko, kuris buvo taip pat benamis, ir kurį pamačiau bėgiojantį ant traukinio bėgių. Mėginau tą šuniuką prisivilioti ir padėti jam, bet man nepavyko, nes jis buvo už aukštos tvoros ir taipogi buvo bailus, dėl ko greitai spruko nuo manęs. Šis įvykis mane sukrėtė, dėl to, kad ir kiek norėjau, negalėjau tam šuniukui niekuo padėti.Bet man pasitaikė antras šansas, kurio negalėjau praleisti.

Grįžęs po pietų pertraukos, sėdau prie savo darbo stalo. Po kiek laiko pro langą pamačiau pasimetusį ir visur bėgiojantį šuniuką. Paaiškėjo, kad tai kalytė. Iš karto prisiminiau prieš tai minėtą šuniuką ir nesėkmę su juo.

Negalvodamas greitai puoliau reaguoti, pirmiausiai nubėgau dešros, paskui - pusplikis laukan. Pradėjęs maitinti šuniuką supratau, kad jis benamis, nes turėjo įprastų baimių, o taip pat buvo labai liesas. Mintyse skriejo apmąstymai, ką daryti su juo. Pirma mintis – nufotografuoti ir įdėti į portalus, kur ieškomi šuniukai. Bet pradėjau galvoti – ar toks poelgis išspręs problemą? Antra mintis – vežti jį į Šiaulių gyvūnų globos namus, nes pas mane tiesiog neįmanoma auginti gyvūnų. Antroji mintis pasirodė patrauklesnė, žinoma, prieš tai aš jį nufotografavau.

Iškart susidūriau su kliūtimis. Pirmiausia, norint nuvežti, reikia turėti su kuo. Antra, ši kalytė labai baikšti ir neprisileidžia arčiau. Trečia, tai stereotipinės baimės, kad ši kalytė gali būti visokiomis ligomis užsikrėtusi ir gali užkrėsti mane. Ketvirta, tą dieną aš turėjau daug darbų ir man laikas buvo labai svarbus.

Šie dalykai varžė mane imtis kokios nors iniciatyvos, norėjosi tiesiog leisti šiam šuniukui pabėgti, o po to, lyg kokiam didvyriui, įmesti šio šuniuko nuotrauka ir paskelbti, kad jis pasimetęs.

Pabandžius pagriebti šią baugią kalytę, ji spruko ir šalia buvęs bendradarbis tiesiog patarė palikti ją ramybėje. Taip ir padariau, nusisukau pradėjau žingsniuoti link įmonės. Vis tiek kažkas nedavė ramybės, toks jausmas, lyg būčiau pasidavęs antra kartą.

Pasijutau silpnas, bejėgis, toks, kuris negali padėti mažyčiui padarėliui, tai kuo aš galėjau skirtis nuo tos alkanos, išsigandusios kalytės? Ogi niekuo! Tai supratęs pagriebiau nuo direktoriaus stalo mašinos raktelius (už tai man labai atsirūgo) ir nubėgau ieškoti jos. Ji jau gan toli buvo nubėgus, bet šiaip ne taip prisikviečiau, be maisto neapsiėjau.

Sunkiausia dalis buvo pirmas prisilietimas. Ją paglostyti užtruko apie 20 min. Po to antras žingsnis buvo paimti ją ant rankų, kas užtruko taip pat apie 20 min., nes ji reagavo į kiekvieną mano prisilietimą. Bandžiau užmauti jai iš savo šaliko padarytą pavadėlį, bet taip tik išgąsdinau ją labiau.

Po kiek laiko aš ją paėmiau į glėbį. Įšokau į direktoriaus džipą ir staigiai nudūmiau į Gyvūnų globos namus. Ten paaiškėjo dar viena problema. Problema, kuri vadinasi „pas mūsų nėra vietų“. Aš įstengiau perkalbėti ją. Prisižadėjau, kad lankysiu šią kalytę ir atvešiu karts nuo karto maisto, o taip pat daviau truputį pinigų, kad pradžioje pasirūpintų ir duotų pavalgyti.

Štai tokia istorija, kuri man leido suprasti, kad geri norai dar nėra atliktas geras darbas ir geras darbas ne visada atliekamas lengvai. Kartais turi nugalėti savo baimes, įsitikinimus arba netgi prisiimti įsipareigojimus. Ačiū, kad nepatingėjote perskaityti.

Pasidalinkite savo istorija! Tai galite padaryti žemiau arba rašydami el.paštu pilieciai@delfi.lt:


Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Neįgaliesiems skirtoje automobilių stovėjimo vietoje – nemaloni staigmena (6)

DELFI skaitytojas Kazys atsiuntė DELFI redakcijai nuotraukų ir laišką, kuriame piktinasi vangiu Klaipėdos aplinkotvarkos įmonių požiūriu į negaliųjų poreikius. Jis užfiksavo, kaip mašinų stovėjimo aikštelėje neįgaliesiems skirta vieta yra užversta sniegu.

Kirpėja prisipažino: džiaugiuosi, kad turiu padedantį išgyventi vyrą (234)

Esu profesionali kirpėja. Mūsų kirpykloje vyriškas kirpimas kainuoja 6 eurus. Tačiau penkiolikos vyrų per dieną neįmanoma apkirpti, nes jų tiek neateina.

Žioplas ar įžūlus? Vairuotojui kilo klausimų (9)

„Nesupratau, ar tragiškai žioplas, ar išskirtinai įžūlus“, – stebėjosi DELFI skaitytojas Valdas, sostinėje užfiksavęs jam nesuprantamą kito vairuotojo elgesį. Vyras nufilmavo, kaip drąsiai automobilis įrieda į gatvę, degant raudonam šviesoforo signalui.

Autobuso vairuotojo poelgis įsiminė ilgam (5)

Skaičiau DELFI straipsnius ir panorau pasidalinti viena tikrai įdomia situacija. Ji įvyko seniau – 2016 m. vasaros viduryje. Buvo penktadienio rytas, kai aš, atsikėlęs 5 val., ruošiausi važiuoti į darbą. Kadangi dar buvau nepilnametis, buvo sunku jį susirasti…

Kaune sulaikymo operaciją nufilmavęs liudininkas: juos išlupo iš automobilio (37)

Kaune atsitiktinai sulaikymo operaciją nufilmavęs vyras iškart pamanė, kad čia ne eilinės muštynės, o rimtas policijos darbas. Filmuota medžiaga pasidalinęs DELFI skaitytojas nurodė, kad viskas vyko labai greitai.