Jame nurodoma, kad reikalinga biomedicinos mokslų studijų srities žemės ūkio IR VETERINARIJOS krypčių grupės išsilavinimas. Negana to, patirties eilutėje nurodoma, kad reikalinga 1 metų patirtis VADYBOS srityje. Labai būtų įdomu sužinoti, koks veterinaras turi darbo patirties vadyboje? Manau, perskaičius šį darbo skelbimą ne vienam šios srities specialistui tiesiog nusvyra rankos.
1dalis

Juk studijų srities – biomedicinos mokslų, veterinarinės medicinos – paskirtis – rengti kvalifikuotus veterinarijos gydytojus, mokančius taikyti naujausius mokslo ir praktikos pasiekimus veterinarijos ir maisto saugos srityse, kurie gebėtų: atlikti klinikinius gyvūnų tyrimus bei vertinti laboratorinių tyrimų rezultatus; nustatyti gyvūnų ligas, analizuojant gyvūnų organizmo sandarą ir funkcijas, gydyti gyvūnus bei vykdyti gyvūnų ligų prevencijos, likvidavimo ir kontrolės priemones; vertinti gyvūnų ligų ir infekcinių ligų, kuriomis serga ir žmogus, ir gyvūnai epidemiologinę situaciją, kad būtų užtikrinta gyvūnų ir visuomenės sveikata; kontroliuoti maisto ir pašarų saugą nuo pirminės gamybos iki galutinio produkto; organizuoti gyvūnų apsaugos priemonių įgyvendinimą pagal teisės aktų reikalavimus; dirbti komandoje sprendžiant profesinius klausimus, nuolat tobulinti veterinarijos gydytojo profesinius įgūdžius.

Vadinasi, specialistai, pabaigę žemėtvarkos (technologijos mokslų srities) specialybę, turėdami darbo patirties toje pačioje sistemoje, negali kandidatuoti į šią darbo vietą?

Juokinga, tiesa? Labai norėčiau kreiptis į mūsų Vyriausybę – ar tikrai tokios Lietuvos norite? Jauni specialistai, pabaigę vieną ar du aukštuosius, norintys dirbti ir kopti bent po truputį karjeros laiptais, negali to padaryti neturėdami politinės paramos iš kurios nors partijos arba giminystės ryšių aukštesnėje valdžioje? Tai jau nebe pirmas toks skelbimas, kada keliami reikalavimai tarsi „savam“ žmogui, neturinčiam nieko bendro su pačiu darbo pobūdžiu.

Įkėliau ir nuotrauką, dėl įdomumo pasiskaitykite, kokius darbus turi dirbti Žemės ūkio skyriaus vedėjas.

Manoma, kad kiekvienos saugios demokratiškos šalies atspindys yra nešališka valstybės tarnybos sistema, kuri yra vienodai visiems prieinama, remiasi atranka pagal privalumus bei priėmimu į tarnybą formaliomis, nustatytomis procedūromis.

Nuo XIX amžiaus vakarų Europoje buvo manoma, kad taip turi atrodyti nešališka valstybės tarnybos sistema:

• Pastovi (politinių pokyčių metu), kad nebūtų nuolatinė kaita, o vyrautų patirties tęstinumas;

• Nešališka (nepolitiška) nesiekianti savo politinių interesų – tam, kad būtų sakoma tiesa, o ne išankstiniai nusistatymai;

• Meritokratiška (priėmimo į tarnybą bei viso darbo metu) užkertanti kelią favoritizmui bei kyšininkavimui – kad karjeros siektų talentingi.

O kokia sistema remiasi Lietuva XXI amžiuje? Aš įvardyčiau – nepastovi, šališka (nes, mano galva, beveik viskas priklauso nuo partijos, kurioje esi arba su kuo sieja giminystės ryšiai), o apie talentingus žmones jau ir liežuvis nebeapsiverčia ištarti. Nejaugi tikrai pilietis, pabaigęs veterinariją, gali dirbti visoje žemės ūkio srityje? Nejaugi jis nėra tik tam tikros srities specialistas? Kyla klausimas, kam tada yra universitetuose ruošiami technologijų mokslų srities žemėtvarkos studijų krypties specialistai, jeigu jų darbą gali atlikti biomedicinos mokslų srities veterinarijos krypties specialistai?

Manau, kad tokie Lietuvos valdininkų veiksmai tikrai neskatina jaunų Lietuvos specialistų dirbti Lietuvoje, siekti karjeros savoje šalyje ir priverčia rinktis emigracijos kelią.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

DELFI situaciją pakomentavo Anykščių rajono savivaldybės administracijos Kultūros, turizmo ir komunikacijos skyriaus specialistė ryšiams su visuomene Virginija Ros Garcia:

„Rengiant pareigybės aprašymus vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 685 „Dėl valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos patvirtinimo“. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimą Nr. 1749 „Dėl studijų sričių ir krypčių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašo ir kvalifikacinių laipsnių sąrašo patvirtinimo“, biomedicinos mokslų studijų srities žemės ūkio ir veterinarijos studijų krypčiai priklauso: ikiklinikinė veterinarinė medicina, veterinarinė medicina, žemės ūkis, miškininkystė, maisto studijos, žemės ūkio mokslai, žemės ūkis ir veterinarija.

Pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. spalio 16 d. įsakymą Nr. V-1457 „Dėl mokslo krypčių patvirtinimo“ biomedicinos mokslams priklauso šios šakos: biologija, biofizika, ekologija ir aplinkotyra, botanika, zoologija, medicina, odontologija, farmacija, visuomenės sveikata, slauga.

Įstaigos skelbimas apie konkursą į valstybės tarnautojo pareigas yra paskelbiamas tik praėjęs Valstybės tarnybos departamento patikrinimą.“

Galite pasidalinti savo patirtimi, kaip ieškojote darbo? Su kokiais sunkumais susidūrėte? Jūsų laiškų laukiame el.paštu pilieciai@delfi.ltarba žemiau: