Bet grįžkime šiek tiek į praeitį. Veiksmas vyko šią vasarą. Tarp darbo skelbimų ieškojau toli gražu ne užsiėmimo vasarai rasti (dar ko, aukosiu aš vasarą!), o šiaip, iš smalsumo pasižvalgyti. Išsirinkau patį geriausią (skelbimo kaina – apie tris eurus) portalą, ir ėmiau žiūrėti, kas ką siūlo. Pradėjau nuo rimtų profesijų, bet ten buvo neįdomu, tad nuklydau į paprastas – ieškomi padavėjai, pardavėjai ir panašiai. O ten tai prisijuokiau!

Visad įsivaizdavau, kad standartinis darbo skelbimas turėtų būti toks: „UAB „Įmonė“ ieško padavėjo savo kavinei Tokioje gatvėje. Darbo laikas nuo tiek iki tiek, atlyginimas - toks, reikalavimai ir privalumai anokie, skambinti šiuo numeriu“.

Paaiškėjo, kad čia tik aš, naivi jauniklė, taip galvoju. Kuo gilyn knisausi, tuo skelbimai darėsi įdomesni (klaidos netaisytos):

„Imone esko vadovo nr 861111111111 vilnius“

„Paieskoma pardaveja/s miasos perdirbimo imoniai rasyt pastu“

„Ieskoma daili, laisvu paziuru studente sekretores darbui. Nr. 86111111111“

„Ieškomas kiemsargis. Darbas nuo 4 iki 7 ir nuo 9 iki 13. Alga 110 eurų“

Čia – perliukai, bet 80 proc. skelbimų apie atlyginimą net neužsiminta, kokiuose 5 proc. įrašytas bet koks skaičius, įmonių pavadinimų bei adresų (nors maždaug) irgi mažuma; rasti skelbimą be gramatinių klaidų – tikras iššūkis.

Tačiau vienas skelbimas sumušė visus rekordus. Taip sumušė, kad pastarieji liko gulėti ant grindų be sąmonės, o aš paėmiau telefoną ir paskambinau įsidarbinti.

Tekstas buvo maždaug toks:

„Ieskomas valytojas imonei Vilniuje. reikalavimai:aukstasis,kruopstumas. privalumai:laisvos mintys. skambinti: 86 . . ."

Buvau girdėjusi anekdotą, kad žmonės su aukštuoju išsilavinimu Lietuvoje tik valytojais gali dirbti, bet va, kad kažin kokios „laisvos mintys“ yra privalumas, tai pirmąsyk išgirdau.

Na, aš esu labai laisvų minčių mergina, tad krizendama nutariau įvesti į „Google“ tą numerį, galvojau, gal išmes įmonės pavadinimą, na, ar čia restoranui, ar Seimui reikia valytojų su laisvomis mintimis.

Išmetė skelbimą pažinčių portale.

Ir ne bet kokį!!!

„Aukstas, vidutinio sudejimo vyras iesko mergaites. Jei esi lieknas, svelniu bruozu, megsti rengtis suknelem ir dazytis, parasyk man“

„Na, aš esu „mergaitė", bet ne „lieknas“ mergaitė, ir nemėgstu suknelių, bet esu švelnių bruožų, tai gal tiksiu?“ – visa gerkle kvatodama perpasakojau atradimą draugei telefonu. Ji ėmė įkalbinėti mane paskambinti! Pagal darbo skelbimą, ne pažinčių. Na, ir sutikau, galvojau, pajuokausiu...

Atsiliepė tyli moteris. Ji kalbėjo tokiu graudžiu balsu, kad nejučia pradėjau įdėmiai klausytis. Galiausiai ėmiau ir sutariau dėl pokalbio.

Įmonė įsikūrusi visai neblogoje vietoje, tik kad visiškam milžiniško pastato užkampy, vos radau.

Na, jau sėdžiu ir laukiu, nervinuosi. Ir kam man tokios nesąmonės, ko čia ėjau? O tai naujiena, žmogui transvestitai patinka. Ir reikėjo tau čia vilktis...

Atsidaro durys. Nosį iškiša vienas iš Lady Gagos klipo „Alejandro“ šokėjų, viens prie vieno. Subtilus makiažas, nė kiek neperspausta, beveik nesiskiria nuo hipsterių portretų instagramuose, perleistų per krūvą filtrų.

Užeinu vidun. Prie stalo sėdi liūdnas pliktelėjęs niekuo neišsiskiriantis kostiumuotas vidutinio amžiaus vyras.

– Aš čia dėl valytojos daaarbo... - neįtikinamai nutęsiu. Iškart matau, kad nieko nebus. Taip žiūrintis žmogus akivaizdžiai mato manyje viską, ko savo gyvenime nepageidauja. Bet pokalbis prasideda...

„<...> supranti, čia labai rimta įmonė. Labai. [pauzė] Mums reikia RIMTO darbuotojo... O tu... Kiek tau metų? Nu va. Ir dar... mergaitė [prieš akis iškyla lietuvių kūrybos „Eastern European Men School“, kur „women“ apibūdinamos kaip „woo men“, blemba, kur tos feministės, kai jų reikia]. Na, ar supranti, kad dėl to nelabai galiu tau pasiūlyt... Palauk. [staiga paima telefoną ir kažkam skambina, atsilošęs labai tyliai pakalba, ir vėl prisimina mane] Tai va... Nelabai galiu tau... Padėt... [atsiliepimas į darbo skelbimą – pagalbos prašymas?] Primink, kiek tau metų? O tau labai reikia šito darbo? Nes jei taip, tai gal... [pakilnoja popierius ant stalo] Gal ir galėtum... Truputį...“

Jo monotoniškas monologas mane visiškai užliūliuoja, aš jau nebesuprantu, ar jis pakeitė nuomonę ir mane priima, ar ką, užsinoriu tik kuo greičiau išeiti iš to tvankaus kambariuko. Todėl tiesiog akiplėšiškai nutraukiu jo burbuliavimą ir klausiu:

– O koks atlyginimas?

– Atlyginimas? – nustemba darbdavys. Rimtai pagalvojęs nutęsia: – Na, čia būtų kiek... Pilnas etatas... Tai gal porą šimtų...

Matyt, litų... Į duris pabeldžia. Net pašoku. Įeina tas pats gražuolis, atsiliepęs pagal kitos rūšies skelbimą. O ko jis negali su šluoste pamojuot? Ar tik dėl grožio, kaip sakoma? Aišku, aš tik juokauju, tiesiog nesitikėjau tokios pirmosios patirties. Todėl atsistoju, ir, nežinodama, kaip čia mandagiai pasišalinti, lepteliu:

– Aš jums paskambinsiu! – ir išeinu. O paskui nepaskambinu. Netgi telefoną išjungiu.

Tai štai, tokį tad nuotykį „apturėjau“ ir pasistengiau kuo knygiškiau aprašyt. Pabaigai dar pridursiu kaip anekdotą, kaip pokalbis galėjo vykti, jei telefonu būtų atsiliepęs pats vyras, o ne jo administratorė:

– Laba diena, skambinu dėl jūsų skelbimo...

Aaa, taip taip, dėl kurio? Pažinčių ar darbo? Matot, ieškau ir valytojo, ir vaikinuko intymiai pažinčiai... Jūs norit būt kuris? O gal abu?

P.S.: tos „laisvos mintys“ gal ir reiškia, kad jis norėjo dviejų viename? Bet kodėl tada neįspėjo savo darbuotojos, kad skambinančioms merginoms iškart atsakytų? Ir kodėl į pokalbio pabaigą lyg ir ėmė sukti teigiamo atsakymo link?

Keistas tas suaugusiųjų pasaulis...

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Ruduo – metas, kai ne vienas po vasaros pailsėjęs pradeda ieškoti pokyčių. Vienas jų – nauji iššūkiai naujame darbe. Vis dėlto, iš šono net visai smagiai skambantis darbo paieškos procesas gali varginti: reikalavimai, keliami darbuotojams, jie gali išgąsdinti ne vieną ieškantįjį.

DELFI jau rašė apie išskirtinės auklės ieškojusią moterį – skelbimą internete patalpinusios Viktorijos iš Tauragės reikalavimai auklei papiktino ne vieną.

„Reikalavimai: aukštasis išsilavinimas (pageidautina pedagoginis), be žalingų įpročių, vaikų priežiūros darbo patirtis, vegetariško maisto gaminimas, kačių toleravimas, švelnumas, meilumas, kultūringumas. Reikės: mokyti dainelių, eilėraštukų, žaidimų, gaminti pusryčius ir pietus, tvarkyti namus, vaiką į lauką išvesti bet kokiu oru kasdien 3 valandoms“, – buvo rašoma skelbime. Žadėta alga siekė 1,33 euro už valandą.

Pasidalinkite savo istorijomis! Du savo istorijas atsiuntę skaitytojai gaus po R.D. Wingfield detektyvą „Frosto prisilietimas“, išleistą leidyklos „Briedis“. Savo patirtimi kviečiame dalintis el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Darbas“ arba spaudžiant pilką mygtuką čia iki lapkričio 2 d.