Visi šie žmonės laikomi robotais, kurie neturi jausmų, nepavargsta, neturi kitų žmogui būdingų savybių. Ar jums kada teko dirbti tokio tipo darbus? Ar esate patyrę, ką reiškia daugybę valandų dirbti parduotuvėje ir išlikti pozityvaus veido ir nuotaikos? Ar jums yra tekę patirti, ką reiškia, kai tenka bendrauti su žmonėmis, kurie yra paveikti alkoholio, neaiškių medžiagų arba juos veikia pilnatis? Paklausykite žmogaus, kuriam teko kad ir neilgą laiką dirbti tokį darbą ir pamatyti, kaip viskas vyksta iš vidaus. O tai yra labai nelinksmi dalykai.
Prieš gerus septynerius metus man teko dirbti salės darbuotoju. Ir štai tada man teko pamatyti, koks yra žmonių požiūris į salės darbuotojus, kasininkes ir kitus darbuotojus. Pasitaikydavo visko ir visomis formomis. Visada mėgstu kalbėti konkrečiais pavyzdžiais, o kai kurie iš jų tikrai pribloškia. Papasakosiu vieną atvejį, kuris iliustruoja praktiškai kiekvieną kasininkės darbo dieną. Pagrindinis šio pavyzdžio veikėjas – verslininkas arba šiaip pinigais aptekęs žmogelis. Vienas iš tokių žmonių atėjęs į parduotuvę pradėjo reikšti nepasitenkinimą, kad kasininkė lėtai dirba.
Aišku, jiems visi visur lėtai dirba. Ir štai viena iš šio pokalbio atkarpų, kuri būtų naudinga kiekvienam, kuris eina į parduotuvę. Kadangi vyko senai, tai parašysiu, kaip tai skambėjo, kiek prisimenu.
Ponas stovėjo eilėje ir nuolat kažką komentavo. Tai pirkėjai blogi, tai jis laiko neturi, tai dar kažkas blogai. Bet pagal tai, kas buvo jo vežimėlyje, matėsi, kad ne arbatėle jis mėgausis. Ir štai tada prasidėjo jo neadekvatūs veiksmai. O ypač žodžiai. Jūsų dėmesiui pokalbio ištrauka:
– Ei mergaite, jūs galite ten greičiau kuistis, mes neturim laiko, jei nemokat dirbti, tai nedirbkit.
– Kliente, ar jūs nematote, kad daug pirkėjų, juk aš penkių rankų neturiu.
– Na, man atrodo, kad ne pirkėjų čia daug, o jūsų rankos kaip grėbliai, tai ir dirbat kaip vėžlys.
– Gal galima be įžeidinėjimų?
– Mergaite, po velnių, greičiau dirbkit, o mažiau šnekėkit, nes teks iki nakties laukti.
Čia ją mėgino apginti vienas iš pirkėjų:
– Ko jūs čia šaukiat? Kas jums nepatinka? Ar tik viena parduotuvė yra? Jei nepatinka, eikit kitur.
– Ė, mužikas, ko tu čia man aiškini?
– O jūs ne mužikas? Kokia jūsų leksika. Pasimokykite kultūros.
– Na, neaiškink tu man. Višta, ar tu gali greičiau, ar ne? Mes į vakarėlį skubam.
– Palaukit, ar jūs kažkuo išskirtinis? Juk penkių rankų neturiu.
– Matosi, kad reiks kreiptis į administraciją, kaip galima samdyti žmones, kurie nesugeba normaliai dirbti? Visiška netvarka.
– Ar jūs galite nustoti pliurpti? Jūs trukdote man dirbti. Ar manote, kad jei šauksit viskas vyks greičiau? Baikit vieną kartą, – pratrūko kasininkė.
– Jūs gi kasininkė, tai ir atlikit savo darbą, kaip priklauso.
– O jūs kas toks esate, mano direktorius? Tad ramiai stovėkit ir laukit.
Tuo pokalbis dar nesibaigė, bet pabambėjęs jis buvo aptarnautas ir išėjo. Mane tai tikrai pribloškė. Ar jūs dabar pagalvojate, kaip reikia dirbti esant tokiam elgesiui? Gal patys norėtume patekti į tokią situaciją? Kalba eina ir apie daugelį kitų darbo vietų. Gal kartais turėkime pakantumo ir pagalvokime, ar patys esame tokie šventi ir viską mokantys.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite pasidalinti savo mintimis? Esate dirbę aptarnavimo sferoje? Papasakokite kaip sekėsi! Rašykite žemiau arba el.paštu pilieciai@delfi.lt: