Galėčiau save vadinti skelbimų medžiotoja. Šiuo metu ieškome 2 kambarių buto – kol bankas neduoda paskolos, galime išsinuomoti butą. 2 kambariai būtų idealu, nes abu daug dirbame, o aš pati dar ir studijuoju. Kažkaip žiūrinėjant skelbimus už akių užkliuvo 2 kambarių butas Žvėryne, Danielių gatvėje. Parodžiau savo draugui, sako, paskambinam, pažiūrim, ką sakys.
Važiuojant į Vilnių sekmadienio vakarą pabandžiau paskambinti, bet niekas neatsakė. Vėliau sulaukiau skambučio. Kalbėjo vyras, gana malonaus balso, kalbėjimo maniera – kaip labai išsilavinusio žmogaus. Jis pasakė, kad butą bus galima apžiūrėti tik ketvirtadienį vakare, pasakė, kad labai daug norinčių, galime butą rezervuoti, sumokėdami 125 eurus. Pasakiau jam, kad mums reikia pasitarti, ir pažadėjau perskambinti.
Skelbimą apžiūrėjome dar kartą, labai dvejojome, nes po švenčių tai buvo kaip ir paskutiniai mūsų pinigai. Pati paskambinau tam vyrui, patikslinau duomenis. Jis pasakė, kad jie išvyksta į Norvegija, nuoma pervedama jo močiutei Marijai, o komunalinius mokesčius mokame patys. Pasakė, kad ieško tik ilgalaikių nuomininkų. Sutikome.
Grįžus namo į telefoną parsisiuntėme pokalbių įrašymo programėlę. Paskambinau vėl, paklausiau svarbiausių klausimų – buto adreso, kad pinigai pervedami močiutei ir kad rytoj (pirmadienį) 17 val. susitinkame. Viską įrašius ir pabaigus pokalbį, mano draugas atliko 125 eurų pavedimą. Viską nusiuntėme elektroniniu paštu. Buvo valandos tyla, tada paskambinau pati. Jis patvirtino, kad viską gavo. Susitarėme, kad rytoj susitinkame.
Atrodė, viskas puiku. Nerimaudami abu sėdome į automobilį ir iš Fabijoniškių 22 val. važiavome į Žvėryną. Adresas atitiko aprašymą. Butas – naujame name. Atrodė, kad viskas gerai. Bet išaušo pirmadienis...
Kadangi ši diena nebuvo labai užimta, tai išlaikiusi kolegijoje egzaminą ir besidžiaugdama rezultatu nusprendžiau paskambinti buto šeimininkui. Deja, niekas nekėlė ragelio. Teko sunerimti. Bandžiau skambinti 2 kartus, parašiau SMS pranešimą, bet nieko. Kai 16 valandą grįžo mano draugas, jau ruošėmės važiuoti į butą. Bandėme susisiekti su tariamu anūku. Paskambinome nurodytu numeriu, atsiliepė moteris, pasakė, kad jokio buto nenuomoja, jau 5 metus turi šitą numerį. Paskambinus iš kito telefono numerio ir man pristačius kitu vardu, ji pasakė esanti Marija ir pasakė, kad dėl buto žinos tik po 17 valandos. Tada su draugu pagalvojome, kad gal viskas gerai, galbūt neatidavėme paskutinių pinigų veltui.
Nuvažiavome į Žvėryną. Kieme pasistatėme automobilį. Bandome skambinti, vėl atsiliepia moteris, sako, gal kalbėjote su mano vyru, ir daugiau nebekalba. Vėliau paskambinusi ji pasakė, kad yra Daiva. Galiausiai parašėme SMS pranešimą ir pasakėme, kad kreipsimės į policiją. Po žinutės sulaukiau nemalonaus skambučio, buvau pasiųsta ir iškeikta.
Šia žinute pasidalinau feisbuke, įvairiose grupėse, kur nuomojami butai be tarpininkavimo. Žinoma, sulaukiau įvairiausių komentarų. Mes ir patys žinome, kad apsikvailinome, kad buvome naivūs. Visą informaciją ir turimus įrodymus nusiunčiau policijai elektroniniu paštu, tikiuosi jų supratingumo. Pažadėjau sau, kad rasiu tuos sukčius ir priversiu sumokėti ne tik tuos 125 eurus, bet ir žalą, kurią mes patyrėme – teko ir iš darbo išsiprašyti ir vėliau stresą patirti.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite pasidalyti mintimis ,nuomone, patarimais ar savo istorija? Rašykite el.p. pilieciai@delfi.lt!