Būdas praskaidrinti nuotaiką - lėlių teatras

Nuoširdi šypsena, geras žodis, padrąsinantis žvilgsnis ar švelnus apsikabinimas nieko nekainuoja, bet duoda labai daug: suteikia pasitikėjimo, padeda įveikti sunkumus, įkvepia naujiems darbams ir t. t. Pakruojo „Atžalyno“ gimnazijos mokiniai, pasitelkę lėlių teatrą, kvietė kraštiečius nepasiduoti slogiai nuotaikai, padėti vieni kitiems ir dalytis gerumu.
© Organizatorių nuotr.

Jaunimą neramina žmonių susvetimėjimas, pesimizmas, abejingumas kito skausmui, tolerancijos stoka, – sako Sonata Bernadickienė, „Atžalyno“ gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui ir lietuvių kalbos mokytoja. – Šioms problemoms spręsti mokiniai nutarė įkurti lėlių teatrą: juk pasakos ne tik vaikus, bet ir suaugusiuosius moko gerumo, draugiškumo, išminties.“

Įgyvendinti gimnazistų sumanymą padėjo kraštietė Elena Žekienė, Kauno valstybinio lėlių teatro muziejaus vadovė. Ji patarė vaidinti savo vyro Antano Žeko režisuotą spektaklį „Auksiniai obuoliai“ ir padovanojo jam reikalingas lėles.

Spektaklio premjerą „atžalyniečiai“ surengė Pamūšio šv. Antano Paduviečio parapijiniuose vaikų globos namuose. Vėliau jį pristatė Linkuvos socialinių paslaugų centro ir globos namų gyventojams, Klovainių sutrikusio intelekto jaunuolių centro bendruomenei „Viltis“, Grikpėdžių bei Gačionių kaimo bendruomenėms. Mokiniai spektakliu taip pat pradžiugino Pakruojo vaikų lopšelių-darželių „Varpelis“ ir „Saulutė“ auklėtinius, Rozalimo vidurinės mokyklos pradinukus. Renginiuose gimnazistai taip pat šoko, dainavo, po meninės programos bendravo su žiūrovais. 

Būdas praskaidrinti nuotaiką - lėlių teatras

Žmogus – didžiausia vertybė, net jei jis serga, turi negalią, yra užmirštas ir atstumtas artimųjų. Gydo ne tik vaistai, bet ir parodytas dėmesys, buvimas kartu, bendravimas. Tikimės, kad bent trumpam praskaidrinome žmonių, kurių likimas nelepina, kasdienybę, įkvėpėme jiems optimizmo“, – pasakoja S. Bernadickienė.

Pakruojiečių renginiai taip pat praturtino kaimuose apmirusį kultūrinį gyvenimą, sutelkė bendruomenes. Gimnazistai ragina ir kitas šalies mokyklas imtis panašios veiklos: skirti daugiau dėmesio šalia esantiems vienišiems, sergantiems, neįgaliems žmonėms ir paįvairinti jų kasdienybę spektakliu, koncertu, paroda ar tiesiog nuoširdžiu pokalbiu. Mokytoja S. Bernadickienė užsimena, kad norėtų kartu su mokiniais pastatyti dar vieną spektaklį ir padovanoti jį labiausiai likimo nuskriaustiesiems.

Pakruojo „Atžalyno“ gimnazija yra viena iš 120 šalies švietimo įstaigų, kurios prisijungusios prie didžiausio Lietuvoje pilietiškumo ugdymo projekto „Kuriame Respubliką: visuomenės pilietinio veikimo kompetencijų ugdymas“ išsiaiškino ir ėmė spręsti opiausias bendruomenių ir visos valstybės problemas. Trys geriausios mokinių iniciatyvos tapo nacionaliniais projektais ir bus įgyvendinamos visoje Lietuvoje.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Kviečia paremti Karmėlavos tragediją patyrusią šeimą: padėkime jiems atsitiesti! (8)

Į DELFI kreipėsi Norvegijoje gyvenantis Mindaugas – Karmėlavoje tėvo peršautos merginos kursiokas. Vaikinas nori padėti tragedijos sukrėstai šeimai. Susisiekėme su nukentėjusia mergina, kuri sutinka priimti pagalbą, todėl publikuojame jo prašymą viešai.

Šiauliuose iš dangaus byrėjo ledas (12)

DELFI skaitytojas Evaldas apie 15.30 val. Šiaulių rajone užfiksavo iš pirmo žvilgsnio sugrįžusią žiemą – skaitytojas pasidalijo nuotrauka, kurioje matyti iš ledo gabalėlių pastatytas senis.

Vairuotojo sumišimas Kaune: tai dabar visi važiuos prieš eismą? (3)

Savaitės pradžioje portalo „Kas vyksta Kaune“ redakciją pasiekė skaitytojo Vytauto laiškas. Jis pastebėjo, jog vienoje Kauno gatvių atliekami kelio ženklinimo darbai ir pasimetė – ar dabar didžioji dalis vairuotojų važiuos prieš eismą?

Bažnyčioje susituokusią porą nustebino iš kunigo gauti pinigai (87)

Nors lietuviai vis dar noriai tuokiasi bažnyčioje ir siekia būti palaiminti Dievo akyse, kunigas Ričardas Doveika neseniai DELFI atskleidė, kad dalies tautiečių įnoriai net ir jį išmuša iš vėžių. Kunigą piktina ne tik lietuvių noras visas religines apeigas atlikti kuo greičiau, bet ir nesupratimas, kad būtina vestuvių proga aukoti bažnyčiai ir išdėstė to priežastis. DELFI skaitytojus ši tema irgi sudomino ir jie aktyviai dalinosi savo įžvalgomis ir patirtimi DELFI diskusijų platformoje.

Anūkai pasipiktinę: močiutės laidoti nebaigęs kunigas išėjo iš kapinių (274)

„Esame pasipiktinę šio kunigo įžūlumu ir tokiu elgesiu, kiek pažįstame kunigų, dar nė vienas nėra taip pasielgęs ir palikęs žmogų tiesiog kapinėse“, – laiške DELFI rašė anūkai, nuliūdę dėl kunigo elgesio per jų močiutės laidotuves. Pasak artimųjų, kunigas, susiginčijęs su artimaisiais, tiesiog nuėjo nuo karsto. Pats bažnyčios atstovas situaciją DELFI komentuoti atsisakė, nurodydamas, kad tam jam reikia vyskupo leidimo.