Pagal šiuo metu numatytą tvarką, bedarbis, įsidarbinęs mažiau nei šešiems mėnesiams, iškart sugrįžęs į darbo biržą ir toliau gauna bedarbio pašalpą, tačiau jei terminuota sutartis trunka ilgiau, laikoma, kad jis įsidarbino ir jai pasibaigus pašalpa vėl pradedama mokėti praėjus dvylikai mėnesių nuo sprendimo jos nebemokėti.
„Dirbti 7 ar 8 mėnesius negali, nes padirbęs, tarkime, septynis mėnesius ir vėl tapęs bedarbiu, nedarbo socialinio draudimu nebesi apdraustas – išmoką vėl galėsi gauti tik po metų. Taigi situacija tokia: atėjau į Darbo biržą, gavau išmoką, tarkime, už dvi dienas, įsidarbinau terminuotai 6 mėnesiams ir 1 dienai, toliau darbdavys sutarties nebepratęsė, vėl užsiregistravau Darbo biržoje, nes esu bedarbis, bet išmokos nebegausiu. Taigi jei pasinaudojai nedarbo socialiniu draudimu nors vieną dvi dienas ir įsidarbinai – išmoką prarandi“ – laiške DELFI dabartine tvarka piktinosi į tokią situaciją patekusio bedarbio dukra.
Jos nuomone, sugrįžus ir po ilgesnės terminuotos darbo sutarties, bedarbiui reikėtų tęsti anksčiau skirtos pašalpos mokėjimą ir baigti ją išmokėti.
Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsakyme DELFI rašo, kad tokia tvarka numatyta siekiant išvengti piktnaudžiavimo, kai truputį padirbėję žmonės galėdavo gauti visą nedarbo draudimo išmoką.
„Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad 12 mėnesių terminas skaičiuojamas nuo sprendimo nutraukti nedarbo draudimo išmokos mokėjimą dienos. Pavyzdžiui, žmogus realiai dirbęs, tarkime, 7 mėnesius nedarbo draudimo išmoką gaus po 5 mėnesių“, – atsako ministerijos specialistai.
Šiuo metu maksimali bedarbio pašalpa sudaro 650 Lt, vidutinė mokama – apie 500 Lt. Bedarbio pašalpą Darbo birža moka pusę metų, kas du mėnesius ji mažėja.
Dėkojame DELFI skaitytojai už informaciją!
