Azerbaidžanietis: keista, kad čia neįprasta užleisti vietą jaunoms merginoms

 (56)
Vieniems studijos Lietuvoje atrodo nepakankamai geros, o kitiems - kaip tik žadančios daug perspektyvų. Toghrul Sabzaliyev – iš Azerbaidžano kilęs vaikinas, dvejus metus studijuojantis vadybą KTU Ekonomikos ir verslo fakultete. Jis džiaugiasi savo pasirinkimu ir mato daug galimybių ateityje.
© Autoriaus nuotr.

„Prieš atvykstant į Lietuvą žinojau, kad tai maža, žalia šalis ir kad anksčiau priklausė Sovietų Sąjungai. Vis maišydavau Lietuvos, Latvijos ir Estijos sostines“, - atvirauja vaikinas. Šiuo metu jau sukauptas nemažas žinių bagažas apie Lietuvą, Toghrul išmoko keletą paprastų kasdienių lietuviškų žodžių, frazių - tai vienas iš aktyvaus dalyvavimo įvairiausioje veikloje rezultatų.

Visuomeninė veikla - būdas įsilieti į naują kultūrą

Kaip sakoma ir praktikoje patvirtinta, kuo daugiau darbų - tuo geriau išmokstama planuoti savo laiką ir spėjama nuveikti daugiau. Toghrul yra aktyvus keleto organizacijų narys. Kurį laiką savanoriavęs AIESEC KTU, o šiuo metu atliekantis mentoriaus pareigas ESN (Erasmus student network) KTU, be jokio materialaus atlygio jis padeda į Lietuvą studijuoti atvykstantiems asmenims, kuriems, kaip ir jam pačiam, prieš dvejus metus, reikia visokeriopos pagalbos ir patarimų.

Dar viena iš organizacijų, kurios nariu yra vaikinas, tai AYOL (Azerbaijani Youth Organization of Lithuania). „Šioje organizacijoje turiu galimybę prisidėti prie veiklų, kuriomis atstovaujame savo šalį ir pristatome savo kultūrą kitų šalių piliečiams. Lankėmės vaikų namuose savo šalies nepriklausomybės dieną - spalio 18-ąją. Su lietuviais ir kitais draugais iš įvairių šalių švenčiame savo nacionalines šventes. Taip pat organizuojame renginius, skirtus informuotumo didinimui apie armėnų agresiją mūsų šalyje, kurie padedami užsienio šalių užėmė 20 proc. mūsų žemių. Tokia veikla orientuota ypač į Khojaly genocidą, vieną iš daugelio masinių žudynių, įvykdytų armėnų prieš Azerbaidžano piliečius“, - sako Toghrul.

Dalyvavimas popaskaitinėje veikloje ir bendravimas su lietuviais padėjo pažinti lietuvių kultūrą, atrasti tiek panašumų, tiek skirtumų su Azerbaidžanu. Kaip teigia vaikinas, jis pastebėjo, kad Lietuvoje jaunimas labiau nepriklausomas ir dažniau remiasi protu, priešingai nei pas juos, Rytų kultūroje, dažniau remiamasi jausmais. Dėl to jis pastebi, kad lietuvių požiūris į svečius yra kiek šaltokas. Taip pat, kalbant apie maistą, matyti dar keletas skirtumų. Azerbaidžano virtuvėje maistas yra riebesnis, tačiau nepaisant to, lietuviai kultūrinių vakarų metu labai džiaugiasi tradiciniais patiekalais, tokiais kaip saldumynu schekerbura ar dolma, kuri labai panaši į Lietuvoje gaminamus balandėlius. „Pačiam teko ragauti lietuviškų patiekalų, tokių kaip cepelinai, kugelis, tinginys ir kita. Net pats kartą gaminau šaltibarščius, ir puikiai pavyko!“, - dalijasi įspūdžiais Toghrul.

Kitoks mandagumas - Lietuvoje nepriimtinas

Maistas nebuvo toks didžiulis siurprizas, tačiau vos atvykęs į Lietuvą vaikinas susidūrė su kultūriniais skirtumais, kurie labai nustebino. „Keista, kad čia neįprasta užleisti vietą jaunoms merginoms viešajame transporte, esu matęs tik kaip leidžia atsisėsti vyresnio amžiaus žmonėms. Vos tik atvykau čia, iš pradžių aš turėjau problemų dėl to, kad leidau atsisėsti vienai jaunai merginai, kurios vaikinas buvo kartu su ja. Toks mano poelgis jam pasirodė itin keistas, o man tiesiog įprastas. Mano šalyje vaikinai privalo leisti atsisėsti merginai ar moteriai, nepriklausomai nuo jos amžiaus. Taip pat keista tai, kad jaunimas vos sulaukęs 18 metų apsigyvena atskirai nuo tėvų, o Azerbaidžane nieko keisto gyventi tėvų namuose net po vedybų“, - teigia Toghrul.

Tradicijų panašumai ir skirtumai

Kalbant apie šventes abiejose šalyse, vaikiną labai nustebino, kad galima rasti panašumų, nepaisant to, kad, atrodo, kultūros negali turėti nieko bendro nes yra visiškai skirtingos. Įdomu tai, kad kai lietuviai margina kiaušinius per Velykas, o per Kūčias eina po kaimynų langu paklausyti, gal išgirs gerą žodį, kas reikštų gerus ateinančius metus, visa tai daroma per Azerbaidžane švenčiamą Novruz šventę, simbolizuojančią pavasarį ir gamtos pabudimą.

Dar viena savotiška staigmena - tai vestuvių papročiai. Keliaraiščio nuėmimas merginai nuo kojos ir metimas nevedusiems vyrams pasirodė itin keista ir kiek nepriimtina, kuomet Azerbaidžane tik mergina meta puokštę netekėjusioms merginoms.

Pati vestuvių ceremonija taip pat visiškai skiriasi, vaikinas pasakoja kaip tai vyksta: „Pas mus yra keletas žingsnių, kuriuos reikia atlikti prieš vestuves. Visų pirma, viena arba dvi moterys iš vaikino pusės siunčiamos apsilankyti merginos namuose. Jų tikslas yra pasakyti apie norimas įvykti piršlybas. Jei pavyksta dėl to susitarti, kitas žingsnis yra svarbiausių ir artimiausių šeimų narių susitikimas. Vaikino tėvas atvyksta į merginos namus su keletu, bet ne daugiau kaip 3-4 gerbiamais žmonėmis. Savo veiksmais ir žodžiais jie bando parodyti, kokiu tikslu jie atvyko. Iš pradžių merginos tėvas nepateikia galutinio sprendimo, nes jam reikia pasikalbėti su dukterimi apie tai, jei ji nieko nesako, tyla reiškia sutikimą. Po viso to šeimos susipažįsta ir galiausiai iš merginos pusės pateikiamas galutinis sprendimas. Jie atsisako arba pareiškia sutikimą vaikino artimiesiems. Kitas žingsnis vadinamas „Hə“, reiškiantis „taip“, kai merginos ir vaikino artimieji susirenka merginos namuose artimiau susipažinti. Po šio žingsnio seka piršlybos, kurios įvyksta merginos namuose. Tą dieną susirenka apie 25-30 žmonių: jaunosios draugai, bendraamžiai. Jie visi susėda ratu aplink jaunuosius, tada jaunojo artimieji atneša žiedą, specialią skarelę ir saldumynus. Merginos artimieji taip pat atneša jaunajam skirtą žiedą. Po visų šių apeigų seka vestuvės. Jos organizuojamos skirtingai, priklausomai nuo šeimos pasirinkimo: kai kurios šeimos daro vienas bendras vestuves, o kai kurios dvejas - pirmiausia jaunosios pusės vestuves, o po to jaunojo. Nepaisant jaunųjų materialinės padėties, į vestuves kviečiama 250-400 žmonių ir keliama didžiulė puota. Čia, Lietuvoje, tai atrodytų tiesiog du dideli vestuvių vakarėliai, bet ten tai turi visai kitokią prasmę. Abiejose vestuvėse dalyvauja asmenys tiek iš jaunosios, tiek iš jaunojo pusės, bet priklausomai nuo to, kuri pusė rengia vestuves, to asmens artimųjų ir draugų yra daugiau. Keletą dienų prieš vaikino pusės keliamas vestuves yra tam tikra ceremonija, daroma merginos namuose, kuri vadinama „Xınayaxdı“. Jos metu tik merginos ir moterys iš abiejų pusių renkasi kartu šventei, kiekviena dalyvė turi paimti „xına“ į rankas. Tai specialūs dažai, kurie šios ceremonijos metu naudojami kūno, ypač rankų dekoravimui. Galiausiai mergina gali įsikelti gyventi pas vaikiną į namus tik po vaikino pusės organizuojamų vestuvių“.

Lietuvos švietimo sistema - pigi ir perspektyvi

Skirtumų bei panašumų galima atrasti ne tik tradicinėse šventėse ar kasdieninėje rutinoje, skiriasi ir švietimo sistema. „Lyginant Lietuvos ir Azerbaidžano sistemą, galiu teigti, kad čia studijuoja daugiau studentų iš įvairių šalių, taip pat čia daugiau dėmesio skiriama praktinėms žinioms ugdyti. Azerbaidžane daugiau remiamasi teorija ir mažiau dėmesio skiriama praktikai. Man patinka, kad čia galima derintis konsultacijų laiką be didelių problemų jei tik iškyla neaiškumų mokymosi eigoje ne paskaitų metu. Pagrindine priežastimi atvykti mokytis čia galiu įvardinti ir tai, kad galima įgyti Europinio lygio išsilavinimą už nedidelę studijų ir pragyvenimo kainą. Mano nuomone, kadangi Lietuva yra Šengeno zonoje, čia yra perspektyvų ateičiai“, - sako Toghrul.

Naujos kultūros įtaka asmenybei

Laikas, praleistas Lietuvoje, gali ne tik padėti įgyti gerą išsilavinimą, bet ir pakeisti asmenybę. „Baigiant vidurinę mokyklą, svarsčiau, kur tęsti mokslus, ir galiausiai nusprendžiau studijuoti užsienyje. Nesitikėjau, kad tai taip stipriai pakeis mano gyvenimą, nes atvykau į kitą šalį tik su tikslu įgyti geresnį išsilavinimą. Tačiau galiausiai supratau, kad ši galimybė studijuoti Lietuvoje padėjo man atrasti save: sužinoti, kas aš iš tiesų esu ir kuo noriu būti. Atvykus į Lietuvą man teko peržengti komforto zonos ribas. Nustojau būti toks susivaržęs, kuklus dalijantis idėjomis ir reiškiant savo nuomonę, tai padėjo man labiau pasitikėti savimi. Tai galimybė man drąsiau bendrauti ir tinkamai elgtis su bet kuriuo sutiktu žmogumi nepaisant kultūrinių skirtumų“, - prisimena vaikinas.

Nors vaikinas turi planų baigęs studijas savo ateitį kurti gimtojoje šalyje, jis tvirtai teigia, kad Lietuva yra perspektyvi vieta gyventi, užsieniečiai norėdami sėkmingos karjeros bei naujo, įdomesnio gyvenimo gali susimąstyti apie savo galimybes čia.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Mergaičių elgesys pradžiugino Ukmergės policiją: esame sužavėti jų poelgiu (54)

Norime papasakoti apie gražų dviejų mergaičių poelgį. Vakar maždaug 10 metų mergaitės į Policijos komisariatą atnešė vyrišką piniginę, tikėdamosios, kad pareigūnai padės nustatyti savininką.

Įspėja dviratininkus: šioje Kauno vietoje būkite akylesni (50)

Norėjau pranešti apie įvykį, kuris nutiko rugpjūčio 15 d. dienos metu tarp 14.00 iki 16.50 val. Buvau nuvažiavęs su dviračiu prie Kauno bazių Pramonės p. 1.

Prašo padėti susirasti darbą: esame jauna šeima ir mums labai trūksta pinigų (128)

Pamačiusi darbo (darbo, o ne pašalpos) maldaujančių žmonių prašymus, dažnai atkreipdavau dėmesį ir aš. Ir visuomet apimdavo toks nenusakomas nesmagumo jausmas. Kokioje beviltiškoje situacijoje turėjo atsidurti toks žmogus, kad viešai atvertų savo žaizdas? Dabar pati savo kailiu suprantu, kad tai padaryti nėra lengva.

Kino seansas po atvirumi dangumi virto chaosu: pirkę bilietus žiūrovai neįleisti (42)

Trečiadienio vakare į Valdovų rūmų kiemelyje rodytą filmą norėję patekti kino mėgėjai liko skaudžiai nusivylę. Nepaisant didžiulių eilių, bilietų buvo parduota dvigubai daugiau ir daugelis net nepamatė filmo – jiems tiesiog nebeliko vietų.

Kur slypi mokinių ugdymo prastų rezultatų šaknys – ar tikrai kalti tik mokytojai? (96)

Prieš savaitę vykęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio ir šalies švietimo profesinių sąjungų susitikimas atgaivino diskusijas apie moksleivių ugdymo kokybę.