Rytas: 06.30 keliesi į mokyklą ir kiekvieną rytą pagalvoji - „ko aš ten einu? Juk aš ten niekam nereikalinga“.

„Smagu“, kai eini koridoriumi ir tave visi žino kaip „ryžą, storą ,k****, baisi, begemotas, ryža padla“, tą, ant kurios „varė“ visa mokykla. Tada man buvo mažiau metų, tiesa, aš niekad neturėjau daug draugų, bet tuos kuriuos turėjau - man jų užteko...Atsukim laiką.

Vasarą po 7 kl. džiaugiausi, sakiau - „turėsiu daug draugų“. Bet ne, kiekvieną dieną aš išgirsdavau gal 50-100 žodžių kaip „stora, ryža, baisi“, na, turbūt suprantate, apie ką aš... Niekam nieko nesakiau, nes galvojau kad bus dar blogiau, kad iš manęs pradės dar labiau tyčiotis, nes apie tai žinojo visi vieno socialinio tinklo nariai, mokęsi vienoje mokykloje.

Dabar aš mokausi kitoje mokykloje, bet dabar man jau tas pats, ką apie mane mano žmonės. Aš žinau, jog mano gyvenime tikrai yra daug svarbesnių dalykų, nei jie, ir po 5-10 metų jie mano gyvenime bus visiškas nulis.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Norite pasidalinti savo patirtimi? Papasakokite, ar iš tiesų mokykloje mokiniams dažnai tenka susidurti su patyčiomis. O galbūt net turite patarimų, kaip jas įveikti? Rašykite el.paštu pilieciai@delfi.lt