Atviras laiškas žiemos sporto mėgėjams: kaip aš žiūrėjau olimpiados vyrų gūbrinio finalą

 (34)
Esu žiemos sporto gerbėjas dar nuo tų laikų, kai pats smagiai čiuoždavau slidėmis. Galbūt apsnigti miško takeliai bei laukais nusidriekusios trasos padarė taip, kad jau daug metų su dideliu malonumu
stebiu žiemos Olimpiadų varžybas. Prisiekiu, nudžiugau, kai sužinojau kad Sočio žiemos Olimpines žaidynes transliuos kita televizija nei anksčiau.
Šočis. Biatlono 10 km sprinto rungtis.
© A.Pliadžio nuotr.

Ne todėl kad buvo nusibodusios visuomeninio transliuotojo rodomos varžybos, bet nuoširdžiai (dabar jau galiu pasakyti, kad naiviai) tikėjau, jog komercinis transliuotojas tikrai nepagailės nieko, kad Sočio Olimpinės žaidynės būtų parodytos be priekaištų.

Deja, šiandien televizija patvirtino seniai žinomą tiesą, kad ten, kur pinigai, ten sąžinės nėra. Pradėsiu nuo to, kad labiausiai mane domina biatlonas, akrobatinis slidinėjimas bei rogučių sportas.

Šių sporto šakų transliacijų visada laukiu ir stengiuosi nepraleisti. Tačiau kai pirmadienio vakare televizija pasiūlė vyrų gūbrinio (mogulo) finalo tiesioginę transliaciją (pagal programą trunkančią nuo 20 iki 21 val.), nusprendžiau pažiūrėti. Ir nepasigailėjau. Tai tikrai graži, įdomi, dinamiška sporto šaka.

Finalas susidėjo iš trijų etapų. Su dideliu malonumu pažiūrėjau pirmąjį etapą, ir kai 20:37 val. prasidėjo reklamos pertraukėlė, kantriai laukiau antrojo ir trečiojo, galutinio finalo. Deja, sulaukiau tik „Reporterio“ laidos. Visas likusias 23 minutes iki 21 val. buvo transliuojama reklama.

Aš nebenoriu nieko sakyti televizijos atžvilgiu. Nebent tik tiek, kad labai nusivyliau (duok Dieve, kad sekančias olimpines varžybas transliuotų senas geras visuomeninis transliuotojas). Su komentatoriais, kurie gerokai pagadino malonumą žiūrėti šias olimpines žaidynes dar galima susitaikyti (receptas paprastas: pasikvieskite keletą draugų ir patys tikrai geriau pakomentuosite vaizdą televizoriaus ekrane nei Mia, kuri apie rogučių sportą išmano tiek, kiek aš apie didįjį hadronų kolaiderį), tačiau kai esi priverstas 23 minutes žiūrėti reklamą (dar vienas patarimas: išjunkite garsą – ne taip erzina reklama) ir galu gale lieki durniaus vietoje, norom nenorom žmogus bandai ieškoti išeities internete.

Ir radau. Radau iš bėdos pakenčiamą vietą internete, kur transliuojami keli šimtai kanalų (deja, tik rusų kalba). Iš tų kanalų bent keli tiesiogiai transliuoja Sočio Olimpines žaidynes. Mieli žiemos sporto gerbėjai, nežinau kaip jūs, tačiau aš spjaunu į komercinį Olimpinių žaidynių transliuotoją ir keliuosi į internetą. Gero žiūrėjimo visiems!

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Pasidalinkite savo girdėtais komentatorių „perliukais“! Prašome nurodyti frazės autoriaus pavardę, bei kur ir kada ją girdėjote:


Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Ar „Maxima“ pasimokė iš skaudžios nelaimės Rygoje? (8)

DELFI skaitytojas tapo parduotuvėje „Maxima“ Mindaugo gatvėje sekmadienio vakarą įvykusio incidento liudininku. Jį nustebino parduotuvės darbuotojų reakcija.

Tikėjosi ramiai pasmaližiauti kavinėje – supykdė radinys leduose (163)

Rugpjūčio 17 d. su draugu ir vaikais lankėmės Vilniaus Bernardinų sode. Ten mažieji žaidė ant, atrodo, jau saugių žaidimų įrenginių, pasisupo ir karusele prie kavinės „Sugarmour“ Vasaros Rezidencijos.

Mergaičių elgesys pradžiugino Ukmergės policiją: esame sužavėti jų poelgiu (54)

Norime papasakoti apie gražų dviejų mergaičių poelgį. Vakar maždaug 10 metų mergaitės į Policijos komisariatą atnešė vyrišką piniginę, tikėdamosios, kad pareigūnai padės nustatyti savininką.

Įspėja dviratininkus: šioje Kauno vietoje būkite akylesni (79)

Norėjau pranešti apie įvykį, kuris nutiko rugpjūčio 15 d. dienos metu tarp 14.00 iki 16.50 val. Buvau nuvažiavęs su dviračiu prie Kauno bazių Pramonės p. 1.

Prašo padėti susirasti darbą: esame jauna šeima ir mums labai trūksta pinigų (133)

Pamačiusi darbo (darbo, o ne pašalpos) maldaujančių žmonių prašymus, dažnai atkreipdavau dėmesį ir aš. Ir visuomet apimdavo toks nenusakomas nesmagumo jausmas. Kokioje beviltiškoje situacijoje turėjo atsidurti toks žmogus, kad viešai atvertų savo žaizdas? Dabar pati savo kailiu suprantu, kad tai padaryti nėra lengva.