Atvirai apie Airiją: ar tikrai maistas pigesnis nei Lietuvojekainų lentelė

 (490)
Žmogus, nesvarbu, gyvena Lietuvoje, ar ne, turi lygiai taip pat ir valgyti, ir praustis, eiti į kirpyklą bei naudotis kitomis paslaugomis. Vis dar galvojantiems apie geresnį kąsnelį svečioje šalyje - šiek tiek daugiau informacijos apie kainas.
© Reuters/Scanpix

Taigi šiame straipsnyje trumpai apžvelgsiu bent jau būtiniausių maisto produktų kainas Airijoje. Žinoma, kalba eina apie Dubliną, tačiau, manyčiau, kainos kituose miestuose neturėtų skirtis ar bent jau labai nežymiai. Kadangi mes esame labiau šiauriečiai ir orai ne visus metų laikus būna tik karšti, mėgstame sočiau pavalgyti ir mėsos suvartojame kur kas daugiau, nei jos iš tiesų reikėtų žmogaus organizmui.

Pirmiausiai pateiksiu mėsos kainas prekybos centre viename iš populiariausių tinklų tiek Airijoje, tiek Jungtinėje Karalystėje (reklamos nedarysiu, tačiau tai nėra vienas iš pačių pigiausių tinklų). Pavyzdžiams paėmiau pačias pigiausias šių produktų kainas.

Prekybos centruose visa mėsa yra supakuota po 500 g, 1000 g ar kitais įvairiais svoriais. Jeigu pirktumėte mėsinėje, ten mėsa sveriama arba yra nurodyta vieneto kaina, tačiau ten kainos ženkliai didesnės nei prekybos centruose. Ta pati sistema galioja specializuotose žuvies bei vaisių ir daržovių parduotuvėse, ir jose kainos taip pat didesnės nei prekybos centruose. Kadangi fiziškai nelabai realu ir nėra būtinybės aprašyti visas kainas, pateiksiu tik kai kurių dažniausiai vartojamų produktų kainas.

Kad būtų visiems gyvenantiems Lietuvoje paprasčiau, iškart perskaičiavau litais, 1 euras = 3,45 lito

Atvirai apie Airiją: ar tikrai maistas pigesnis nei Lietuvoje
© Skaitytojo nuotr.

Tikriausiai daugeliui kyla klausimas, kodėl apie tai rašau. Ogi priežastis paprasta - dėl to, kad Lietuvoje įprasta dejuoti, kaip čia viskas brangu, maistas brangus, tas brangus, anas brangus. Taigi, mielieji, galiu teigti, kad Airijoje tikrai viskas brangiau nei Lietuvoje. Kas neteisinga, tai kad tėvynėje atlyginimai tikrai maži ir gaunant kad ir minimalias mėnesines pajamas yra ganėtinai sudėtinga išgyventi. Bet vis dėlto kiekvieną kartą grįžus aplankyti artimųjų, didžiuosiuose prekybos centruose apstu žmonių su apypilniais pirkinių krepšeliais bei vežimėliais.

Airijoje prekybos centruose maisto produktų kainos taip pat yra sumažinamos, jei prekės vartojimas baigiasi kitą dieną ir mielai visi jas perka atėjus vakarui (ir ne tik emigrantai). Aišku, nelaukiama eilėje norinčiųjų, kada jas nukainuos.

Lentelėje pateikiu bent jau labiausiai naudojamų prekių kainas, tačiau išrinkau prekybos centre esančias pačias pigiausias prekes. Tai visiškai nereiškia, kad jų kokybė labai prasta.

Atvirai apie Airiją: ar tikrai maistas pigesnis nei Lietuvoje
© Skaitytojo nuotr.

Turintiems žalingų įpročių sudėtingiau, nes cigarečių ir alkoholio kainos tikrai didelės. Cigarečių pakelis kainuoja apie 8 - 10 eurų (27,6 - 34,5 litų), kadangi nerūkau, tai tiksliau ir nesigilinau. Alkoholio kainas pateikiu lentelėje. Tačiau mėgstantiems išlenkti vieną kitą taurelę dažniau bei sutraukti kokį dūmą patogiau prekių parsivežti iš Lietuvos, nes tai atsieina kur kas pigiau.

Vieša paslaptis, kad vos ne kiekvienas grįžtantis iš Lietuvos po atostogų parsiveža cigarečių ir alkoholio tiek sau, tiek kitiems. Dar prieš Naujuosius metus buvo galima legaliai įsivežti 4 blokus cigarečių vienam asmeniui, tačiau nuo šių metų sausio pirmosios šis kiekis sumažėjo daugiau nei perpus - iki 1,5 bloko vienam asmeniui. Tačiau net neabejoju, kad net ir dabar neretai pasitaiko apsukruolių, vežančių kur kas daugiau nei leistinas kiekis.

Atvirai apie Airiją: ar tikrai maistas pigesnis nei Lietuvoje
© Skaitytojo nuotr.

Vaikai ir auklės

Komentaruose kyla klausimas, kiek kainuoja auklė Airijoje. Paprastai ateinančiai auklei į namus mokama 3 - 4 eurai už valandą, gali būti prižiūrimi vienas ar du vaikučiai (žinoma, ir trys ar daugiau), kartais mokama už kiekvieną vaiką po 3 eurus už valandą. Dažnai čia gyvenantys emigrantai priima į savo šeimą kartu gyventi auklę, skiria jai atskirą kambarį, jiems kainuoja jos išlaikymas (maistas, mokesčiai ir pan.) ir auklei per savaitę mokama maždaug 100, 120 ar 150 eurų, priklausomai nuo vaikų skaičiaus, gyvenamo miesto ir pareigų (ar tik vaikų priežiūra, ar ir kambarių tvarkymas, maisto ruoša visai šeimai ir pan.). Tai gana populiaru tarp čia gyvenančių lietuvių, nes tai yra labai patogu.

Auklė praktiškai visada šalia, išskyrus laisvadienius, nereikia išgyventi, ar ji tikrai ateis į darbą kitą rytą, kur kas saugiau jautiesi. Tačiau, žinoma, tai nėra lengva, vis dėlto tenka gyventi su svetimu ir žmogiška, kad pasitaiko nesutarimų. Kita vertus, žmogui, kuris ketina dirbti aukle, irgi labai patogi tokia situacija, nes nereikia rūpintis buitimi, nei tau reikia mokesčių mokėti, nei maisto eiti pirkti į parduotuvę. Gauni sau per mėnesį tuos 400 - 600 eurų ir leidi juos savo reikmėms. Žinoma, tai labai priklauso nuo susitarimo su šeima, ko pageidauja jie ir ką jūs galite pasiūlyti jiems. Nepraturtėsi, tačiau darbas tikrai nesudėtingas, ir anglų kalbos žinios čia nereikalingos.

Gana populiarūs Dubline vadinamieji „mini darželiai“ arba „namų darželiai“, įsikūrę gyvenamuosiuose namuose. Kainos - 3 - 4 eurai už valandą, arba imamas 20 - 30 eurų mokestis už dieną. Tokių darželių pavyko rasti Dubline bent keturis, išsidėsčiusius skirtinguose Dublino rajonuose, galbūt jų yra ir daugiau, kalba eina apie lietuviškus „naminius“ darželius. Airiški darželiai, kiek teko girdėti, kainuoja daugiau.

Tikrai nenoriu nuteikti žmonių prieš emigraciją, tačiau ir skatinti ranka nekyla, nes Lietuvoje nuolat sprendžiama, kaip ją stabdyti. Todėl raginimas emigruoti būtų nesąžiningas, nors ir kaip norėčiau tai padaryti.

Žmonėms kyla klausimas, ar tikrai neverta emigruoti neturint pažįstamų. Emigruoti galima, tačiau būtų labai sunku įsitvirtinti. Bent jau Airijoje darbų yra, kas netingi dirbti, kas ieško, tas ir randa. Mums taip pat prieš atvykstant čia vieni žmonės teigė, kad neverta, nėra čia darbų, prapulsim. O kiti sakė – prašom, atvažiuokit, padėsim, kuo galėsim, kažkokio darbelio vis tiek atsiras.

Ir dar noriu paprieštarauti susiformavusiai daugelio nuomonei, kad „visi mes“ čia tik galvas vištoms kapojam, renkam narcizus ar valom tualetus. Mūsiškiai čia dirba įvairiausius darbus, žinoma, yra ir tokių, kurie dirba nekvalifikuotą darbą, tačiau yra žmonių su išsilavinimu, profesija, ir jie dirba tuos pačius darbus, ką dirbtų Lietuvoje, tik čia, kas be ko, jie geriau apmokami. Nepamirškime ir tų, kurie čia turi savo verslą ir sėkmingai jį vysto. Vis dėlto nereikėtų ploti rankomis, kad tik „kaimiečiai“, neišsilavinę, alkoholikai ir banditai palieka mūsų šalį ir vyksta vadinamas tautos apsivalymas. Deja, išvyksta ir kur kas labiau išsilavinę žmonės dėl įvairiausių asmeninių priežasčių.

Visi, kas domisi plačiau, klauskite komentaruose, pasistengsiu atsakyti kuo informatyviau.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

DELFI skaitytojai dalijosi ne viena istorija apie tai, kaip jiems sekasi gyventi emigracijoje – buvo ir tokių, kurie džiūgauja, ir tokių, kurie svetimą šalį keikia.

„Manimi tikėjo tik tėvai. Išvykau su 40 svarų kišenėje, ir tūkstančio litų skola tetulytei už lėktuvo bilietus...“, - rašė DELFI skaitytoja Saulė, kuriai gyvenimas užsienio šalyje susiklostė sėkimingai. Pradėjusi nuo nulio, daug dirbusi ji sako gavusi ir diplomą viename geriausių universitetų Airijoje, ir aplankiusi tolimiausius pasaulio kampelius.

Tuo metu DELFI skaitytojai Linai gyvenimas viename populiariausių lietuvių emigracijos krypčių – Londone mieste – mielas nepasirodė. „Labai ir net labai stipriai pribrendo laikas grįžti namo. Esu jauna, pozityvi ir versli. Noriu daryti gera savo šavo šaliai, jaunai Lietuvos valstybei, kuri po 23 nepriklausomybės metų vis dar kenčia nuo senų sovietinių pažiūrų politikų ir korumpuotų valdininkų“, - rašo ji. Pavargusi kęsti nuolatinę tautinę diskriminaciją, nelygybę uždarbio klausimu ji panoro grįžti namo.

Teiraujamės Jūsų – papasakokite savo ar artimų žmonių istoriją: ar ji primena filmą ar košmarą, po kurio džiaugiatės vėl atsikėlę savo lovoje? Į kurią pusę pasikeitę gyvenimas išvykus? O gal jau grįžote ir niekada tėvynės žemės nebeplanuojate palikti?

Dalinkitės savo mintimis ir patirtimi el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Užsienis“

Pasidalinkite savo mintimis ir patirtimi:



Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Nusivylė „Emodži filmu“: pasigedau kritikos šiuolaikinėms problemoms (21)

Dar kartą įsitikinau, kad kino teatruose karaliauja konsumerizmas ir prastos kokybės kultas. Ko gero, nesu matęs nieko prastesnio, kaip šią savaitę matytas „Emodži filmas“ .

Glaustytis mėgstantis katinas ieško namų arba globos (3)

Mielas, jaukus, pūkuotas, minkštas, gražus, švelnus, meilus iki begalybės katinas ieško namų arba globos. Kaip jis atsidūrė gatvėje – nežinome, bet kad lauke gyvenantis katinėlis būtų toks jaukus, sunku patikėti.

Pirkėjas papasakojo, kaip viskas vyko sekmadienį Mindaugo „Maximoje“ (13)

DELFI skaitytojas tapo parduotuvėje „Maxima“ Mindaugo gatvėje sekmadienio vakarą įvykusio incidento liudininku. Jį nustebino parduotuvės darbuotojų reakcija.

Tikėjosi ramiai pasmaližiauti kavinėje – supykdė radinys leduose (168)

Rugpjūčio 17 d. su draugu ir vaikais lankėmės Vilniaus Bernardinų sode. Ten mažieji žaidė ant, atrodo, jau saugių žaidimų įrenginių, pasisupo ir karusele prie kavinės „Sugarmour“ Vasaros Rezidencijos.

Mergaičių elgesys pradžiugino Ukmergės policiją: esame sužavėti jų poelgiu (54)

Norime papasakoti apie gražų dviejų mergaičių poelgį. Vakar maždaug 10 metų mergaitės į Policijos komisariatą atnešė vyrišką piniginę, tikėdamosios, kad pareigūnai padės nustatyti savininką.