Tunisas – musulmoniška Afrikos šalis, turinti apie 10 mln. gyventojų. Piniginis vienetas - dinaras (1 dinaras – apie 2 Lt). Kaip patys tunisiečiai teigia, jie yra viena iš liberaliausių bei labiausiai europietiškų Afrikos šalių.
Prieš keliaujant į Tunisą reiktų apmąstyti ir nuspręsti, ar norite atostogauti tikrajame Tunise ir už viešbučio ribų matyti tikrą vietinių gyvenimą, ar turistams paruoštame, švariame, erdviame ir policijos saugomame kvartale (kaip, pavyzdžiui, turistų pamėgtas miestas Hamametas bei šalia miesto specialiai turistams naujai įrengtas kvartalas „Yasmine Hammamet“).
Turistiniame kvartale gali laisvai, niekieno netrukdomas vaikščioti po parduotuves, kavines, moterys gali vilkėti trumpus sijonus bei plonas palaidines ir neišsiskirs iš aplinkinių, čia gali jaustis laisvai, kaip mes ir įpratę. Vos tik kirtus apsaugos postą ir išlindus į tikrąjį Tunisą pamatai akivaizdų skirtumą. Švarias, plačias gatves su naujausiais ir geriausiais automobiliais keičia, siauros, dulkinos, šiukšlių, motociklų bei senų automobilių pilnos gatvės. Gražiai pasipuošę, malonūs bei kultūringi pardavėjai virsta ne tokiais draugiškais, įkyriais prekeiviais, o aplinkinių akys stebi kiekvieną tavo žingsnį.
Tunisas savo kultūrą bei veidą parodo vos tik nusileidi oro uoste. Išėjus iš pasų kontrolės zonos tave iškart pasitinka gražiai pasipuošę, itin paslaugūs vietiniai gyventojai - jie griebia iš tavo rankų lagaminus ir paslaugiai palydi tave iki reikiamos vietos. Svarbaus ir ypatingo svečio statusas pradingsta vos pasieki autobuso stovėjimo aikštelę - ištiesta ranka ir už nugaros slepiami lagaminai leidžia suprasti, kad tu esi skolingas.
Vienas iš registratūroje dirbančių jaunuolių staigiai puolė prie lagaminų, atsisakyti pagalbos buvo praktiškai neįmanoma ir, aišku, pagalba ne už „ačiū“. Viešint Tunise teko pabuvoti dviejuose viešbučiuose, verta pastebėti, kad mums įprastas, europietiškas 4 žvaigždučių viešbutis tiek maisto atžvilgiu, tiek aptarnavimu, tiek bendru viešbučio vaizdu čia atitiktų 5 žvaigždučių standartus. Mažas maisto pasirinkimas bei ne itin gera jo kokybė šiek tik nuvylė.
Mėgstantys ekskursijas čia tikrai ras vietų, kurias verta pamatyti - tiek kalnų masyvai, tiek Sacharos dykuma, kur turėsite galimybę pajodinėti kupranugariais, tiek druskos dykumos atrodo didingai bei įspūdingai. Verta aplankyti senovinio Kartaginos miesto griūvėsius, Romos imperijos palikimą Akropolį, kuriame buvo filmuojamas „Gladiatorius“.
Be abejo, verta pamatyti bei įvertinti ir tai, kaip gyvena vietiniai miestelių bei kaimų gyventojai. Kai kurie kaimai čia tiek nutolę nuo miestų bei pagrindinių kelių, kad ten patekti įmanoma tik važiuojant visureigiais ar jojant asilais. Nederlinga, sausa ir akmenuota žemė, ant pliko lauko besiganantys asilai, iš molio ir akmenų statyti namai. Nykūs, dulkini vaizdai verčia susimąstyti, kodėl žmonės vis dar ten gyvena. Daugelio jų pagrindinis pragyvenimo šaltinis - alyvuogės. Alyvmedžių čia galima rasti visur, kur bekeliausi.
Bekeliaujant neišvengsite turgelių, parduotuvių bei pasivaikščiojimų privačiais sodais. Laimei, gidas žino visas geriausias parduotuves, vietas turguje, kur galima įsigyti prieskonių, suvenyrų, naminių kvepalų... Lyg tyčia bevažiuojant į kiekvieną ekskursiją, pakeliui būtinai „pasimaišo“ kokia nors ypatingai gera parduotuvė su ypatingomis prekėmis, turgelis, kuriame gerų prekių galima įsigyti tik vienoje vietoje. Aišku, gidas geranoriškai parodo tą gerą vietą ar kavinę, kurioje verdama ypatinga kava ar arbata.
Pakelės kavinėse galima paskanauti šviežių avienos bei kupranugarienos kepsnių, kepamų čia pat prie jūsų stalo. Šviežia aviena ar kupranugariena kabo šalia staliuko, belieka parodyti, kokios dalies norėsite. Dėl, ko gero, suprantamų priežasčių, čia valgančių turistų ne itin daug. Tunise visos dėmesio vertos vietos, architektūriniai paminklai yra čia pat, už turgelio, ir nesvarbu, kokiame mieste tu esi.
Taigi, keliaujant po šalį reikia apsišarvuoti kantrybe. Eilinį kartą, einant pro turgų, patarčiau nenukrypti nuo kelionės tikslo, per daug nesidairyti ir jokiais būdais nepradėti bendrauti su vietiniais prekeiviais. Vos tik pamatę jūsų susidomėjimą, jie tuoj pat griebs jums už rankos ir tempsis apžiūrėti viską iš arčiau, bei primygtinai siūlys viską iš eilės.
Kai kurie vaišins jus kokiu nors vaisiumi, arbata arba bandys įbrukti kokį nors žemėlapį, lankstinuką. Vos tik įkiš jums į rankas ką nors, tuoj pat pradės reikalauti susimokėti - atgal jie nieko neima. Nors dauguma tunisiečių laisvai kalba anglų bei prancūzų kalbomis, žodžio „ne“ jie nesupranta jokia kalba.
Vis dėlto, jei nusprendėte kažką įsigyti, išgirdę kainą drąsiai siūlykite pusę kainos. Tai galioja ne tik turgeliuose, bet ir parduotuvėse, kuriose ant prekių nėra surašytos kainos. Derantis jie bandys nenusileisti, bet vos tik pamatę, kad jūs nueinate, ne tik nuleis kainą, bet ir seks paskui jus zyzdami, kad tik pirktumėte.
Kiekvienas ten sutiktas žmogus būtinai pabandys iš jūsų išgauti bent dinarą. Visi bando atidaryti jums duris, nufotografuoti, nusifotografuoti su jumis, įteikti jūsų damai gėlę, parodyti gerą parduotuvę... Ir, aišku, visa tai baigiasi pinigų prašymu. Keliaujant po Tunisą reikia būtinai turėti geriamo vandens, smulkių pinigų, kantrybės bei stiprių nervų.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Savo patirtimi, istorijomis, įspūdžiais galite pasidalinti el.paštu pilieciai@delfi.lt arba žemiau: