Norėčiau įsiterpti tarp šių nuomonių ir praskaidrinti kai kuriuos neišgvildentus niuansus. Tų niuansų nemato, o gal nenori matyti stambieji darbdaviai. Savo iniciatyva atsisakydami darbuotojo lojalumo sistemos jie gali užlipti ant savo paties pasidėto grėblio.
Valdančioji dauguma, vyriausybė, prieš taikydama naują Darbo kodeksą, turėtų visuomenei išaiškinti, vesti plačiai išreklamuotus seminarus apie verslumą. Turėtų skatinti žmones kurtis darbo vietas patiems sau. Turėtų būti labiau remiami verslo inkubatoriai, kuriami specializuoti internetiniai puslapiai, kur žmonės galėtų kooperuotis, dalintis idėjomis ir iškart gauti reikiamą informaciją, kaip viską pradėti, kur ieškoti paramos šaltinių ir t.t.
Verslininkai to nesiūlo, nes nenori, jog pigi darbo jėga pasidarytų nepriklausoma, naudojasi visuomenėje paplitusia nuomone, jog pačiam kurti verslą sunku, per daug rizikos. Įsišaknijusi nuomonė, jog didelį vaidmenį atlieka lėšos, kurių pas statistinį lietuvį nelabai atsirastų savos inicityvos projektams. Deja, ši dirbtinai primesta nuomonė prigijo tautiečių galvose.
Atsižvelgiant į tai, jog naujasis Darbo kodeksas palankus darbdaviams, galima jais tapti visiems, kas to užsigeis, jeigu nebus išankstinių nusistatymų, fobijų ir pesimizmo. Nieko nekainuoja su plačiąja visuomene sugalvoti kažką paprasto, nuo ko būtų galima užsikabinti su minimaliom lėšom.
Ateina pats tinkamiausias laikas vyti pesimizmą lauk, generuoti naujas idėjas, dalintis jomis su aplinkiniais ir surėmus pečius nebijoti veikti, nesibaiminant suklupti. Naujasis darbo kodeksas nusispjauna į darbuotojo lojalumą darbdaviui. Tai yra tarsi spyris į užpakalį, kuris kartu yra ir postūmis į priekį. Netikiu, jog prie apskrito stalo susibūrę ivairių sričių patyrę vilkai ir nepatyrę, tačiau idėjų turintys jauni specialistai nesugalvotų stulbinamų verslo planų.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!