Ar vertas gyvenimo aklas kačiukas?

 (30)
Tiesą sakant šiai istorijai parašyti man prireikė nemažai laiko ir susikaupimo. Vis galvojau, nuo ko pradėti, apie ką turėtų būti įžanga, kaip nuoširdžiai perteikti tai, apie ką ne tik kalbėti, bet net ir galvoti man siaubingai skauda.

Vieną akimirką net kilo mintis palikti tai „Naminukų“ „užkulisiams“, tarsi už širmos, toliau nuo akių. Bet tada supratau, kad tai būtų neteisinga ne tik jūsų, mūsų atžvilgiu, bet ir jo. To, kuris nepasirinko tokios istorijos. Jis tiesiog gimė.

Vieną dieną „Naminukams“ paskambino globėja Ramunė ir papasakojo, kad netoli vadinamos Minsko „Iki“ (parduotuvė „Iki“ Žirmūnų g. - DELFI), krūmuose ji rado „nei gyvą, nei mirusį“, žaizdom apėjusį kačiuką. Be akių. Nors buvo mažulytis, čiumpant jis sugebėjo įkąsti ir net pasprukti. Vėliau jo niekas nematė ir padarėm išvadas, kad mažylis tokios būklės negalėjo išgyventi ilgiau nei kelias dienas, nes buvo visiškai nusilpęs, dehidratavęs ir siaubingai sergantis. Palaidojom jį savo mintyse.

Praėjo dar savaitė ir Ramunė su drauge vėl užklydo į tą vietą patikrinti, ar nematyti ten daugiau tokių nelaimėlių. Ir rado - jį. Tą patį kačiuką, ir stebuklas - vis dar gyvą ir vis dar tokios pat siaubingos būklės. Šįkart jau nesunkiai pavyko „susipakuoti“ į transportavimo dėžutę ir nuvežti į kliniką.

Ryte iš veterinarijos klinikos sulaukiau skambučio: „migdyti? Jis sergantis, žaizdotas, išplikęs, niekada nebematys dienos šviesos, jo snukutis neturi jokių bruožų, iš jo likusi vientisa žaizda...“. Atsakymą reikėjo duoti nedelsiant.

Šaltas protas tarsi kalbėjo: jo gydymas bus brangus, kačiukas bet kuriuo atveju visą gyvenimą liks aklas, o mes - žmonės - bijom kitokių, mes neprisileidžiam negalios, mes nenorim matyti to, ko nemokam suprast. Ir kas, jeigu jo niekas niekada taip ir nepabandys pamilti? Jeigu paliksim jį gyvą, teks atkentėti priešiškai nusiteikusių žmonių bangą. Ir tam tikra prasme, smerkdami, jie bus gal netgi kažkiek teisūs...

Bet ar tikrai mūsų misija žaisti dievus, kurie įjungę svarstykles savo galvoje turėtų teisę sverti, kam gyventi, o kam mirti? Tvirtai žinau tik šitai: jis gimė, ir to nepasirinko, galbūt su mielu noru jis nusipirktų kitą gyvenimą ir netgi akis, bet tai - neįmanoma. Ir tiek pat tvrtai žinau, kad nepaisant savo absurdiškos padėties, jis su laukine jėga, susikaupęs plėšosi už savo (mūsų akimis) sumautą, aklą gyvenimą, nes tik tokį gavo ir bet kuria kaina nori jį išsaugot! Jis kovoja... Tą patvirtino ir jį priėmę veterinarai.

Todėl, atleiskit, kam tai nepatiks, bet mes palaikysim, šį mažą varganą karį. Mes padėsim jam kovoti. O Jūs?

Mažylis, kurį praminėme Laimiuku, sparčiai taisosi, gerai valgo, nors vis dar serga ir atrodo kaip mažas „monstriukas“, jis ir toliau ryžtingai stojasi visom keturiom už savo gyvenimą.

Mielieji, tokios istorijos mums pačios skaudžiausios, nes jos iš esmės kaskart sudrebina pačią subtiliausią temą: „ar vertas gyventi?“, todėl čia nuomonių bus daug, ir prašom nesmerkti mūsų už galbūt jūsų nuomone netinkamus pasirinkimus.

Laimiuko gydymas, stacionaras ir priežiūra, akyčių užsiuvimo operacija kainuos daug. Jeigu tarp jūsų yra galvojančių taip pat kaip ir mes, jeigu ir Jums atrodo, kad Laimiukas vertas gyvenimo tiek pat, kiek ir sveiki gražuoliai, mes būsime labai dėkingi už finansinį ir moralinį palaikymą.

Taip pat šis mažylis be galo laukia žmogaus, kuris galėtų priimti bent jau į laikiną namų globą, kur galėtų sveikt pooperaciniu laikotarpiu ir mokytis orientuotis aplinkoje. Jei tik galite padėti ir priimti bent laikinai, skambinkite tel.nr. 8 648 30077 („Naminukai“, Vilnius).

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Kumščiais bėdas sprendusio Šiaulių „kelių gaidelio“ laukia baudžiamoji atsakomybė (58)

Vasario 20 d. Šiaulių apskrities policijos Šiaulių miesto ir rajono komisariato pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal pilietiško vairuotojo užfiksuotus ir policijai perduotus vaizdus. Jie publikuojami ir naujienų portale DELFI. Vaizdo medžiagoje užfiksuotas neįtikėtinai įžūlaus vairuotojo elgesys Šiauliuose, rašoma policijos pranešime spaudai.

Mylimojo netekusios pareigūnės laiškas žmonėms: viskas, ką mes darome, yra dėl Jūsų (185)

„Mes dirbame ne dėl savęs, ne dėl rezultatų, ne tam, kad prie kažko prisikabintume... Mes dirbame dėl jūsų, kad apgintume jus, apsaugotume jus, padėtume jums...“ – jautriame įraše feisbuke rašo pareigūnė Kristina Toliušytė. Mergina atvirai pasidalijo jautria istorija, kaip neteko artimiausio širdžiai pareigūnu dirbusio savo žmogaus ir kviečia žmones vertinti visų policininkų darbą. Ji sutiko, kad jautrus jos kreipimasis į kolegas ir tautiečius būtų paviešintas ir DELFI Piliečio rubrikoje.

Nufilmavo: kantrybės netekęs vairuotojas Šiauliuose į darbą paleido kumščius (303)

DELFI skaitytojas nufilmavo neįtikėtinai įžūlaus vairuotojo elgesį Šiauliuose – jo užfiksuotoje vaizdo medžiagoje matyti, kaip nepatenkintas visureigio savininkas sankryžoje nusprendė kumščiais pamokyti „per lėtai“ važiavusį žmogų.

Savaitės „Baudos kvitas“: aš elgsiuos, kaip norėsiu! (21)

Rubrika „Baudos kvitas“, kur publikuojami skaitytojų užfiksuoti KET pažeidimai, ir toliau laukia įspūdingų kadrų! Publikuojame geriausias, per visą savaitę skaitytojų siųstas nuotraukas ir videoklipus. Juos galite peržvelgti bendroje galerijoje.

Namuose priglaustas šuniukas tapo reklamų herojumi (12)

Viržį žmonės rado gatvėje. Kurį laiką jie bandė surasti, kam priklauso šuniukas, bet šeimininkui neatsiradus buvo nuspręsta nugabenti šunelį į artimiausią prieglaudą. Taip jau sutapo, kad mes ieškojome naujo šeimos nario, ir Viržis vietoje prieglaudinuko tapo geriausiu mūsų bičiuliu.