Ar vertas gyvenimo aklas kačiukas?

 (30)
Tiesą sakant šiai istorijai parašyti man prireikė nemažai laiko ir susikaupimo. Vis galvojau, nuo ko pradėti, apie ką turėtų būti įžanga, kaip nuoširdžiai perteikti tai, apie ką ne tik kalbėti, bet net ir galvoti man siaubingai skauda.

Vieną akimirką net kilo mintis palikti tai „Naminukų“ „užkulisiams“, tarsi už širmos, toliau nuo akių. Bet tada supratau, kad tai būtų neteisinga ne tik jūsų, mūsų atžvilgiu, bet ir jo. To, kuris nepasirinko tokios istorijos. Jis tiesiog gimė.

Vieną dieną „Naminukams“ paskambino globėja Ramunė ir papasakojo, kad netoli vadinamos Minsko „Iki“ (parduotuvė „Iki“ Žirmūnų g. - DELFI), krūmuose ji rado „nei gyvą, nei mirusį“, žaizdom apėjusį kačiuką. Be akių. Nors buvo mažulytis, čiumpant jis sugebėjo įkąsti ir net pasprukti. Vėliau jo niekas nematė ir padarėm išvadas, kad mažylis tokios būklės negalėjo išgyventi ilgiau nei kelias dienas, nes buvo visiškai nusilpęs, dehidratavęs ir siaubingai sergantis. Palaidojom jį savo mintyse.

Praėjo dar savaitė ir Ramunė su drauge vėl užklydo į tą vietą patikrinti, ar nematyti ten daugiau tokių nelaimėlių. Ir rado - jį. Tą patį kačiuką, ir stebuklas - vis dar gyvą ir vis dar tokios pat siaubingos būklės. Šįkart jau nesunkiai pavyko „susipakuoti“ į transportavimo dėžutę ir nuvežti į kliniką.

Ryte iš veterinarijos klinikos sulaukiau skambučio: „migdyti? Jis sergantis, žaizdotas, išplikęs, niekada nebematys dienos šviesos, jo snukutis neturi jokių bruožų, iš jo likusi vientisa žaizda...“. Atsakymą reikėjo duoti nedelsiant.

Šaltas protas tarsi kalbėjo: jo gydymas bus brangus, kačiukas bet kuriuo atveju visą gyvenimą liks aklas, o mes - žmonės - bijom kitokių, mes neprisileidžiam negalios, mes nenorim matyti to, ko nemokam suprast. Ir kas, jeigu jo niekas niekada taip ir nepabandys pamilti? Jeigu paliksim jį gyvą, teks atkentėti priešiškai nusiteikusių žmonių bangą. Ir tam tikra prasme, smerkdami, jie bus gal netgi kažkiek teisūs...

Bet ar tikrai mūsų misija žaisti dievus, kurie įjungę svarstykles savo galvoje turėtų teisę sverti, kam gyventi, o kam mirti? Tvirtai žinau tik šitai: jis gimė, ir to nepasirinko, galbūt su mielu noru jis nusipirktų kitą gyvenimą ir netgi akis, bet tai - neįmanoma. Ir tiek pat tvrtai žinau, kad nepaisant savo absurdiškos padėties, jis su laukine jėga, susikaupęs plėšosi už savo (mūsų akimis) sumautą, aklą gyvenimą, nes tik tokį gavo ir bet kuria kaina nori jį išsaugot! Jis kovoja... Tą patvirtino ir jį priėmę veterinarai.

Todėl, atleiskit, kam tai nepatiks, bet mes palaikysim, šį mažą varganą karį. Mes padėsim jam kovoti. O Jūs?

Mažylis, kurį praminėme Laimiuku, sparčiai taisosi, gerai valgo, nors vis dar serga ir atrodo kaip mažas „monstriukas“, jis ir toliau ryžtingai stojasi visom keturiom už savo gyvenimą.

Mielieji, tokios istorijos mums pačios skaudžiausios, nes jos iš esmės kaskart sudrebina pačią subtiliausią temą: „ar vertas gyventi?“, todėl čia nuomonių bus daug, ir prašom nesmerkti mūsų už galbūt jūsų nuomone netinkamus pasirinkimus.

Laimiuko gydymas, stacionaras ir priežiūra, akyčių užsiuvimo operacija kainuos daug. Jeigu tarp jūsų yra galvojančių taip pat kaip ir mes, jeigu ir Jums atrodo, kad Laimiukas vertas gyvenimo tiek pat, kiek ir sveiki gražuoliai, mes būsime labai dėkingi už finansinį ir moralinį palaikymą.

Taip pat šis mažylis be galo laukia žmogaus, kuris galėtų priimti bent jau į laikiną namų globą, kur galėtų sveikt pooperaciniu laikotarpiu ir mokytis orientuotis aplinkoje. Jei tik galite padėti ir priimti bent laikinai, skambinkite tel.nr. 8 648 30077 („Naminukai“, Vilnius).

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Vilniuje vėjo nuverstas medis sutraiškė užsieniečių išsinuomotą automobilį (68)

Vilniuje kelionė nuomotu automobiliu Izraelio piliečiams buvo itin nemaloni - didžiulis vėjas ant jų užvertė medį.

Vilniaus oro uoste – sumaištis: niekur tokios darbo kokybės neteko matyti (435)

Į DELFI redakciją kreipėsi skaitytoja Vilma Balčiūnienė, šiuo metu esanti Vilniaus oro uoste. Jos teigimu, pastarajame šeštadienio rytą susidarė beviltiška padėtis.

Kaunietis apstulbo pamatęs, ką darbuotojai pridarė kaimyno koridoriuje (29)

Portalo „Kas vyksta Kaune“ skaitytojai, gyvenantys Noreikiškėse, pasidalino nuotrauka, kurioje matosi, kaip kabelinės televizijos ir interneto paslaugas teikiančios įmonės darbuotojai atliko instaliacijos darbus jų namuose.

Priglaudžia gyvūnus, apie kuriuos kiti pamiršta: namais dalijasi su ožiuku ir vištomis (70)

„Trijuose paršeliuose“ gyvena gyvūnai, kurių baigtis – paskerdimas... Tai gyvūnai, išgelbėti iš didžiulių fermų arba smulkių ūkių, iš blogų gyvenimo sąlygų, buvę ligoti gyvūnai. Čia jie turi galimybę gyventi tokį gyvenimą, kokio vertas kiekvienas gyvūnas – laisvai judėti, mėgautis draugų kompanija, gauti skanaus ir kokybiško maisto, jausti tik rūpestį ir meilę, sulaukti gydymo susirgus. Deja, ūkiuose gyvūnai to patirti dažniausiai negali.

To, ką patyrė Vilniaus restorane, nematė net filme: suplėšė pinigus ir metė į veidą atnaujinta 20:09 (390)

Į DELFI kreipėsi skaitytoja Rūta, papasakojusi apie netikėtą vakaro baigtį Vilniaus restorano. „To nesu mačiusi net filmuose“, – prisipažino ji ir laiške papasakojo, kaip maitinimo įstaigos savininkas suplėšė jos vyro paduotus 50 eurų. Restorano „La cocine de Jose“ savininkas prisipažįsta – iš tiesų taip pasielgė, nes neištvėrė nemalonių komentarų, kurių, jo manymu, sulaukė, nes yra užsienietis.