Ar vaikai Norvegijoje atimami lengva ranka?

 (76)
Mažamečius auginančios lietuvių šeimos šiurpsta nuo istorijų, kurias pasakoja tautiečiai. „Norvegijoje atimami vaikai ir atiduodami įvaikinti!“, „Išplėšia vaikus iš mūsų šeimų, kad gėjai turėtų ką auginti!“, „Kraunamės lagaminus ir į Lietuvą – vaikas svarbiau nei gera alga…“.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Natūralu, kad tokie pareiškimai kelia išgąsti. Juk šeimos gerovė ir laimė – vienos svarbiausių vertybių. Todėl dažnas lietuvis ima svarstyti, ar vykti į Norvegiją ir kurti čia namus sau bei savo artimiesiems? O kas, jei dėl kvailystės, pvz., per plono vaiko šaliko, pateksi į Vaikų teisių apsaugos tarnybos (VTAT) akiratį? Nusprendžiau išsiaiškinti, kiek tokiose baimėse yra tiesos.

Norvegija yra viena iš tų šalių, kuriose itin griežtai paisoma vaikų teisių. Dar 1953 metais čia buvo priimtas Vaikų teisių apsaugos įstatymas, ginantis juos nuo fizinių bausmių ir psichologinio smurto. Iki tol norvegų vaikai ragaudavo „beržinės košės“, bet šiandien auga jau trečia karta, auklėjama be diržo. Principas „Jei muša, vadinasi, yra už ką“ čia seniai pamirštas.

Mes taip pat suprantame, kad tėvai-monstrai yra tie, kurie diržo sagtimi lupa vaikus. Norvegijoje tokiems tėveliams iš karto dedami antrankiai. Tik šiais radikaliais atvejais vaikai skubiai perimami iš šeimų. Už sudavimą per užpakalį vaikas nebus atskirtas, nors tai ir fiksuojama kaip smurtinis elgesys. Pagal statistiką, būtent iš lietuvių šeimų paimama mažiausiai vaikų. Šiuo aspektu VTAT suvestinėse mes užimame paskutinę vietą, lyginant su kitais imigrantais.

Taigi įvykus ginčui ar nesusipratimui, vaikai neatimami „čia ir dabar“ principu. VTAT vykdo išsamų tyrimą. Jo metu domimasi šeimos narių finansine padėtimi, psichologine sveikata ir kt. Tuo pačiu aiškinamasi, kaip vaikas bendrauja su tėvais. Jei šeimoje nėra smurto, besaikio alkoholio vartojimo ir pan. tyrimas krypsta tėvų naudai. Tik svarbu turėti kantrybės bei išlikti ramiam, nes šiauriečiams svetimos karštos emocijos.

Tad kodėl kyla šis konfliktas: dėl įstatymų nežinojimo ar per griežto norvegų mąstymo? Kaip jūs manote, ar vaikai Norvegijoje atimami be svarios priežasties?

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Prašo padėti susirasti darbą: esame jauna šeima ir mums labai trūksta pinigų (50)

Pamačiusi darbo (darbo, o ne pašalpos) maldaujančių žmonių prašymus, dažnai atkreipdavau dėmesį ir aš. Ir visuomet apimdavo toks nenusakomas nesmagumo jausmas. Kokioje beviltiškoje situacijoje turėjo atsidurti toks žmogus, kad viešai atvertų savo žaizdas? Dabar pati savo kailiu suprantu, kad tai padaryti nėra lengva.

Kino seansas po atvirumi dangumi virto chaosu: pirkę bilietus žiūrovai neįleisti (41)

Trečiadienio vakare į Valdovų rūmų kiemelyje rodytą filmą norėję patekti kino mėgėjai liko skaudžiai nusivylę. Nepaisant didžiulių eilių, bilietų buvo parduota dvigubai daugiau ir daugelis net nepamatė filmo – jiems tiesiog nebeliko vietų.

Kur slypi mokinių ugdymo prastų rezultatų šaknys – ar tikrai kalti tik mokytojai? (94)

Prieš savaitę vykęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio ir šalies švietimo profesinių sąjungų susitikimas atgaivino diskusijas apie moksleivių ugdymo kokybę.

Rainiukui neliko vietos buvusių šeimininkų namuose ir širdyje – vėl ieško namų (12)

Tokius pagalbos prašymus dėti sunkiausia, nes net nežinai nuo ko pradėti ir kaip rašyti, kad prisibelstum į kažkieno širdį.

Sunervino neaiški tvarka: dėl tokios bilietų pardavimo gudrybės noriu įspėti kitus (106)

Šios publikacijos tikslas yra įspėti studentus bei moksleivius apie važiavimo bilietų nuolaidų gudrybes.