Neseniai socialiniame tinkle „Facebook“ žmonės aptarinėjo vienos pasipiktinusios moters mintis, kad salotos, pavadintos „Tikrų vyrų“ salotomis, diskriminuoja moteris. Pasipiktinusioji savo įsitikinimus išreiškė ne tik viešai, bet ir parduotuvės administratorei, ir pareikalavo, kad salotų pavadinimas būtų pakeistas.
Šias idėjas aptarinėjantys žmonės piktinosi, kad moteris neturi ką veikti ir tai nėra tokia didelė problema, kad reikėtų kelti triukšmą.
Neseniai kliuvo ir Druskininkų vandens parkui, kuris Valentino dienos proga nusprendė su vyrais atvykusias moteris įleisti pramogauti nemokamai. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (LGKT) nuomone, nuolaidos moterims – tiesioginė diskriminacija dėl lyties. Kyla klausimas, ar ieškodami diskriminacijos apraiškų neperžengiame ribos?
Yra žmonių, kurie tiesiog nori pabambėti
Lietuvos reklamos biuro atstovės Laurynos Macijauskaitės teigimu, reklamos vertinimas labai priklauso ir nuo konteksto, ir nuo paties žmogaus.
„Kiekvienam žmogui tu neįtiksi, nes kiekvienas turi savo supratimą, savo skonį, savo požiūrį. Įvertinant tas reklamas visada žiūrima, ar vis dėlto dauguma žmonių galėtų būti įžeisti, diskriminuojami. Tai tiesiog, jeigu tai atrodo akivaizdžiai kažkokio atskiro žmogaus pažeidžiami įsitikinimai, tai tiesiog nepripažįstama, kad ta reklama yra pažeidžianti, neetiška“, - sako L. Macijauskaitė.
Pasak jos, Lietuvos reklamos biuras pastaruoju metu nėra gavęs panašių skundų. Dažnai žmonės nepatenkinti tokiomis reklamomis tik dėl to, kad jiems norisi pabambėti.
„Reklamos visą laiką išryškina vyriškumą ir moteriškumą, bet mes esame skirtingi, tai tos reklamos gal tik paryškina tuos skirtumus. Bet kad taip, kad jau akį rėžtų ir kad atkreiptumėme dėmesį per daug ar per dažnai, tai man neužkliuvo“, - teigia L. Macijauskaitė.
Dėkojame DELFI skaitytojai už informaciją!
