Po to, kai DELFI skaitytoja papasakojo, kad išsigando pamačiusi pusryčiams ligoninėje patiektą maistą, žmonės, lankęsi gydymo įstaigose Lietuvoje, sujudo dalintis nuotraukomis, kuriose užfiksavo, ką teko valgyti jiems.
Įvertinti, skanu tai, ar ne, paliekame jums ir kviečiame peržiūrėti skaitytojų nuotraukų galeriją. Deja, patys ligoninėse gydęsi žmonės negailėjo jam kritikos – jų laiškuose galima buvo rasti tokių komentarų kaip „Iki šiol prisimenu pietums atneštas dešreles. Tiesiog graudu pasidaro“ ar „Daugelio patiekalų tiesiog nebuvo įmanoma valgyti, atrodo, kaip įmanoma sugadinti net paprastą virtą bulvę? Bet ten tai įmanoma“.
Vis dėlto, visų skonis – skirtingas, tad DELFI kreipėsi į sveikos mitybos specialistę, „Studijos sulieknėk sveikai“ įkūrėją Vaidą Kurpienę ir paprašė jos pakomentuoti iš skaitytojų gautas maisto nuotraukas.
Pasak V. Kurpienės, formuojantys ligoninės valgiaraštį dietologai turi ganėtinai daug iššūkių: įvairios pacientų ligos, biudžetas, kuris tikrai yra mažas, bei pacientų poreikiai bei pomėgiai, kurie tikrai skirtingi.
„Peržvelgus nuotraukas akivaizdu, kad skaičiuojami riebalai, baltymai ir angliavandeniai, ne visada atsižvelgiant į maisto vertę. Kai kurie produktai ar jų gaminimo būdai yra tokie, kokie yra, ir sudėtinga būtų padaryti kitaip esamose sąlygose, kai kurie produktai patiekiami, nes taip įprasta, pavyzdžiui, batonas, šlifuotų grūdų miltų duona, tačiau mane nustebino dažnas pramoniniu būdu apdorotos mėsos naudojimas (dešros, dešrelės) sergančių žmonių racioną.
Nuoširdžiai nudžiugino, kad prie daugelio patiekalų, net ir sumuštinių, košės ar pieniškos sriubos, pateikta agurko, pomidoro gabalėlis ar kopūstų salotos. Žinoma, turėtumėme jų valgyti daugiau, tačiau ligoninių biudžetas ribotas, todėl gerai, kad padaryta gera pradžia“, – sakė specialistė.
V. Kurpienė pakomentavo gautas nuotraukas:
„Sveikas iš šių produktų tik sviestas, kuriame yra mums reikalingų riebalų ir vitaminas D. Pateiktuose miltiniuose gaminiuose yra cukraus, jie pagaminti iš šlifuotų grūdų. Tokius produktus valgome nuo XVIII amžiaus, tačiau tai, kas buvo sveika prieš šimtmetį, nebūtinai vertinga dabar. Vis dėlto įprasta, kad ant daugelio Lietuvos ir kitų šalių gyventojų stalo šie produktai atsiduria kasdien.
Vieną dalyką man tikrai sunku suprasti – tai pramoniniu būdu apdorota mėsa, šiuo atveju – dešra. Vienareikšmiškai visos sveikatos organizacijos skatina vengti tokių produktų. Mokslinių tyrimų šia tema galima rasti daug. Vieną tokių atliko Stokholmo Karolinska instituto tyrinėtojai (S. Larsson), kurie teigia, kad net mažas gabalėlis, t.y. 50 gramų kumpio, dešros ir kitos perdirbtos mėsos gabalėlis per dieną net 19 proc. padidina galimybę susirgti kasos vėžiu.“
„Dešrelėse daug riebalų, maisto priedų ir mažai vertingų medžiagų, jau nekalbu apie aukščiau minėtus niuansus. Pomidoras, žinoma, gerai, grikių košė – taip pat. Džiugu, kad užkandžiui atneštas vaisius. Jų tikrai reikia kasdien, nes suteikia ne tik energijos, bet ir antioksidantų, kurie gerina mūsų imunitetą ir pagreitina sveikimo procesus.“
„Košė, batonas, sviestas ir varškės sūris? Rašau su klaustuku, nes sunku iš nuotraukos suprasti. Apie batoną, kaip, beje, ir mums įprastą juodą duoną jau rašiau anksčiau, tačiau, manau, jie pateikiami, jei žmogui reikia daugiau energijos, kitaip sakant, kalorijų, o ligoninė neturi galimybių duoti didesnių porcijų. Kitaip sakant, suprantu, kad riboja biudžetas ir taip reikiamas kalorijų kiekis kompensuojamas paprastais angliavandeniais.
Varškės sūris – puiku. Tai rūgštus pieno produktas, kuris rekomenduojama vartoti. Nepateikta informacijos, dėl kokios priežasties žmogus pateko į ligoninę, nes tokiu atveju būtų galima pakomentuoti košės konsistenciją. Akivaizdu, kad ji pervirta. Taip turėtų būti, jei žmogus turi rijimo ar virškinamo trakto problemų ir maistas pateikiamas kiek tik įmanoma perdirbtas, kad organizmas galėtų suvirškinti. Kitais atvejais košė turėtų būti kramtomos konsistencijos, taip joje išliks daugiau maistinių skaidulų, kitų vertingų medžiagų ir sotumo jausmas bus jaučiamas 2-2,5 karto ilgiau. Tai tikrai žino ligoninės darbuotojai, kurie ruošia maistą, tačiau dažnai daugelis namuose košes, sriubas bei troškinius perverda. Pabandykite savo namuose pradėti valgyti tik kramtomos konsistencijos maistą, jei leidžia jūsų sveikatos būklė, ir pamatysite, kaip labai greitai pasikeis jūsų savijauta ir greičiau atsiras sotumo jausmas.“
„Kopūstai ir bulvės. Nuotraukoje atrodo, kad jos stangrios ir nepervirtos – tai džiugu. Tiesa, bulves vertingiau būtų kepti konvekcinėje krosnelėje ar virti su lupena, bet lupti virtuvėje tikriausiai nėra fizinių galimybių, o konvekcinės krosnies ligoninė gali neturėti. Taigi, virtos bulvės šiuo atveju gerai ir daug geriau, nei bulvių košė, jei kalbame apie suaugusį žmogų, galintį ryti ir neturintį didelių virškinamo trakto sutrikimų.
Kai kam gali kilti klausimų dėl maisto derinimo, bet maisto derinimo teorija nėra kertinė, ji labiau taikoma, jei norisi turėti daugiau energijos. Šiuo atveju tikrai galite būti ramūs, kad taip valgomą maistą skrandis ir žarnynas suvirškins. Matau kopūstų salotas – tai puiku, žinoma, jų norėtųsi daugiau.“
„Mėsa, morkos, bulvės. Komentarai panašūs. Gerai, kad kartais pateikiama raudona, kartais balta mėsa, tik bulvės, panašu, pervirtos.“
„Kopūstų salotos – puiku, šviežios daržovės būtinos mūsų virškinimo sistemai, sveikatai ir imunitetui. Puodelyje, jei gerai supratau, kakava. Trečdalis Lietuvos gyventojų netoleruoja laktozės, saldaus pieno gaminių jie tiesiog nevirškina. Dėl šios priežasties geriau rinktis rūgščius pieno produktus, tokius kaip varškė ar kefyras.“
„Sviestas ir kopūstų salotos – puiku. Dėl pieno produktų kyla daug diskusijų ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Vieni laikosi atokiau nuo pieno produktų, kiti sako, kad sveika. Vis dėlto, pieniška sriuba – tradicinis mūsų krašto valgis, nors remiantis statistika, kas trečias Lietuvos gyventojas nevirškina saldaus pieno – manau, tai pakankamai didelis skaičius. Mano asmenine nuomone, būtų vertingiau patiekti košę, kopūstų salotas bei stiklinę kefyro, bet tikriausiai ligoninės dietistai turi savų priežasčių, dėl kurių ši sriuba įtraukiama į racioną.“
„Silkė, duona ir sviestas. Silkė – labai gerai. Mažai kas žino, kad silkėje yra daugiau Omega 3 riebalinių rūgščių, nei dirbtinai augintoje lašišoje. Omega 3 skatina organizme antiuždegiminius procesus ir yra būtinos mūsų organizmui.“
Norite taip pat pasidalinti gauto maisto nuotraukomis, patirtimi, paprieštarauti ar papasakoti savo istoriją? Jūsų minčių laukiame žemiau arba el.paštu pilieciai@delfi.lt:
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
