Aplinkos tvarkymas rudenį: naudingi patarimai

 (3)
Dažnai manoma, kad aplinkos tvarkymas – paprastas: krūmų kirtimas - juoko reikalas, medžių pjovimas - nieko sudėtingo, sodybos aplinkos tvarkymas - paprasčiau nebūna, kelmų naikinimas - lengva ranka. Kada ši nuomonė pasikeičia? Kai pradedame darbus savarankiškai. Pabandę kreipiamės į specialistus.
© DELFI (A.Sarcevičiaus nuotr.)

Pagrindinės klaidos, kurias darome nusprendę tvarkyti aplinką

Neįvertiname darbų trukmės. Tuo atveju kai ruošiatės darbams, kurių atlikimui neturite patirties, pavyzdžiui, krūmų ar medžių pjovimui, kelmų naikinimui, patartina laiką, kurį suplanavote skirti šiems darbams dauginti bent iš 5. Venkite pernelyg optimistiško vertinimo.

Vadovaujamės nuomone, jog aplinkos tvarkymas yra pavasario darbas. Klaida. Statistika pagal „Google“: lapkričio mėnesį užklausa „aplinkos tvarkymas“ įvedamas 40 kartų per mėnesį, balandžio mėnesį ši užklausa įvedama 1250 kartų per mėnesį. Verta pastebėti, jog praktiškai visi pagrindiniai aplinkos tvarkymo darbai gali būti sėkmingai atliekami ir šaltuoju metų laiku. Krūmų pjovimas galimas, kol sniego sluoksnis neviršija 15 cm. Medžių pjovimui, pastatų ardymui, tvenkinių kasimui, krūmų kirtimui freza ir kitiems darbams šaltis neturi įtakos. Tačiau pamąstykite, kokią įtaką pavasario bumas turi aplinkos tvarkymo kainoms?

Darbai atliekami šlapiausiu metų laiku - pavasarį. Daugeliu atvejų naudojant sunkiasvorę techniką pavasarį neįmanoma atlikti darbų, nepažeidžiant ištižusių lauko kelių, kiemo ar vejos. Po pirmųjų stiprių šalnų, technika gali važiuoti jūsų kiemu palikdama minimalias žymes. Drėgnos, pelkėtos vietos daug lengviau tvarkomos esant įšalui. Taip apsaugomas jūsų sklypas ir taupomi jūsų pinigai, kuriuos panaudotumėte aplinkos sutvarkymui po technikos.

Nepanaudojami jūsų turimi gamtos ištekliai. Krūmai gali būti išpjauti nemokamai, miško valymas gali būti padarytas nemokamai. Darbų, kurių metu pagaminama medienos ar medienos atliekų kaštai gali būti minimizuojami gaminant biokurą.

Retai tvarkyti aplinką yra brangiau. Nuolat prižiūrima aplinka reikalauja ženkliai mažiau investicijų. Krūmų pjovimas yra labai dažnas aplinkos tvarkymo darbas. Vidutinė kaina svyruoja apie 1500 Lt/ha. Šie darbai kartojami kas du metus, nes nupjauti krūmai greitai ir gausiai atauga.

Nupjautus krūmus nupurškus (600 Lt/ha), sekantis krūmų kirtimas bus vykdomas tik po 5 metų ir jam bus naudojamos šakapjaustės, o ne benzininis pjūklas. Tai reiškia, kad 1 ha krūmų pjovimo kaina sieks 400-700 Lt ha.

Darbai turi būti atliekami su leidimais, jei:

1) Jūsų valda yra miesto teritorijoje. Tuomet reikia gauti leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimui bei genėjimui;

2) Jūsų valda yra rajone, t.y. ne miesto teritorijoje. Rajono želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo ir priežiūros taisyklėse galite nustatyti, kokie yra želdiniai ir ar galima juos tvarkyti pagal jūsų norus be atskirų raštiškų suderinimų. Jeigu taip - kimbame į darbus. Jeigu ne - tvarkome leidimus;

Prieš tvarkantis rekomenduojame kreiptis į seniūniją bei papasakojus, ką norite daryti, paklausti, ar reikia gauti jų leidimą, ar reikia laukti seniūnijos atstovo, kad apžiūrėtų jūsų valdas. Būna atvejų, kai seniūnijų atstovai atvažiuoja į vietą įvertinti, ar galima be atskirų raštiškų suderinimų atlikti jūsų pageidaujamus darbus.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Savaitės „Baudos kvitas“: taisyklių nesilaikysiu, ką man pasakysi? (27)

Rubrika „Baudos kvitas“, kur publikuojami skaitytojų užfiksuoti KET pažeidimai, ir toliau laukia įspūdingų kadrų! Publikuojame geriausias, per visą savaitę skaitytojų siųstas nuotraukas ir vaizdo klipus. Juos galite peržvelgti bendroje galerijoje.

Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijoje – vaismedžių sodas (5)

Viešojoje erdvėje dažnai girdime teiginį, kad šiuolaikinė mokykla – tai nuolat besikeičianti mokykla, antrieji mokinių ir mokytojų namai. Siekiant, kad tie namai būtų jaukūs, turi prisidėti visa bendruomenė.

Chalato kišenėje nešiota katė į namus atnešė džiaugsmą (37)

Kisiūnė – katė, kuri į namus atnešė daug juoko ir švelnumo. „Normalų“ vardą bandėme sugalvoti porą mėnesių, pasitelkę net aplinkinius žmones, tačiau nieko įspūdingo sugalvoti nepavyko ir ji tapo tiesiog Kisiūne.

Lietuvos vairuotoją nustebino orai Lenkijoje: nufilmavo sniegą (5)

Piktinatės, kad pavasaris niekaip neateina? Lietuvoje orai bent jau geresni nei Lenkijos pietvakariuose – pasak DELFI skaitytojo Almanto, penktadienio rytą ten kaip reikiant snigo. Šį vaizdelį skaitytojas nufilmavo ir pasidalijo juo su DELFI Piliečiu.

Nufilmavo šviesoforo signalų „nepažįstantį“ vairuotoją: gerai, kad pėstieji neįžengė į sankryžą (42)

„Jei pėstieji būtų anksčiau įžengę į sankryžą, pasekmės galėjo būti daug liūdnesnės“, – DELFI rašė skaitytojas Ugnius, pasidalinęs vaizdo įrašu, kuriame užfiksavo įžūlų vairuotoją. Šis nusprendė, kad jam šviesoforo signalo galima nepaisyti.