Apie pasikėlusias bobas ir nuostabius vyrus

 (150)
Stipri moteris – feministė, kurios prioritetai gyvenime – karjera ir pinigai, kuriai visiškai nesvarbu šeima, vyras, vaikai, kuri yra šalta, neprieinama, bjauraus charakterio. Trumpai tariant – pasikėlusi boba, kurios nenori imti nė vienas vyras.
© DELFI / Tomas Vinickas

Va tokį portretą tuojau suskubs piešti visuomenė, jei pradėsime kalbėti apie stiprias ir savimi pasitikinčias moteris. Visuomenė linkusi į kraštutinumus.

Tačiau, mielosios, būti stipria moterimi nėra blogai. Tu turi savo nuomonę, savo tikslus, svajones, esi nepriklausoma. Esi asmenybė. Ir tas „nepriklausoma“ visai nereiškia, kad neturi vyro ir gyvenimą baigsi su 99 katėmis!

Kiekviena stipri moteris randa savęs vertą partnerį. Juk vyras nėra kažkokia siekiamybė, būtinybė. Ir lai stipriosios lyties atstovai neįsižeidžia – jūs taip pat nuostabūs. Tiesiog nemanau, jog vyras moteriai ar moteris vyrui turi būti koks nors gyvenimo tikslas.

Kiekvienas, nepriklausomai nuo lyties, turime siekti išsilavinimo, plėsti akiratį, pasitikėti savimi. Mes turime tobulinti save. O tada atsiras ir tas gyvenimo partneris, su kuriuo bus malonu leisti laiką, dalintis mintimis, idėjomis ir galbūt kartu jas įgyvendinti! Tačiau pirmiausia turime išmokti būti laimingi be kažkieno kito pagalbos.

Norėčiau, kad visuomenė pagaliau pasiruoštų pripažinti, jog mes visi skirtingi. Yra stiprių vyrų ir stiprių moterų. Yra silpnų moterų ir silpnų vyrų. Išvis, kam skirstyti – yra stiprių ir silpnų žmonių. Ir mes negalime smerkti kito pasirinkimo, jei jis nesutampa su mūsiškiu. Bet kas gali būti namų šeimininku ar šeimininke, verslininku ar verslininke, profesoriumi ar profesore, inžinieriumi ar inžiniere... Bet kas.

Taip, vyrai negali nuspręsti būti tėčiais, kol jų mylimos moterys nesutinka būti mamomis. Tačiau ateina tas laikas, kai visi pasiruošia. O gal ir neateina. Bet juk tai nutinka tiek vyrams, tiek moterims. Negaliu kalbėti apie tai, kas nutinka vyrams. To nepatyriau ir nepatirsiu.

Bet suprantu, kas vyksta moterims. Kalbant apie vaikus, kartais baisu tapti mama. Ir žinot, feminizmas už tai ir kovoja – kad būtų patogu ir drąsu tapti mama. Juk priimti tokį svarbų sprendimą visuomet maloniau, kai žinai, jog iki gimdymo tavimi tinkamai pasirūpins ir neprarasi darbo susilaukusi savo angelėlio. Tai tik vieni iš pavyzdžių.

Tiesiog bandau pasakyti, jog feminizmas nėra kažkoks blogis, tai ne neapykanta vyrams, ne nusiteikimas prieš juos (tai vadinama seksizmu, fu fu).

Feminizmas kalba apie mus visus – tiek vyrus, tiek moteris. Apie tai, jog visi esame lygūs ir turime turėti vienodas galimybes. Ir tai nėra išgalvotos problemos.

Taigi, moterų solidarumo dienos proga norėčiau palinkėti, mielos moterys, kad kiti žmonės Jumyse matytų ne tik grožį. Nes mergina – ne tik dailiosios lyties atstovė.

Linkiu kiekvienai išgirsti komplimentų apie jos aštrų protą, gerą humoro jausmą, neišsemiamą entuziazmą, beribį užsispyrimą žengiant tikslo link... Mielosios, Jūs tokios ir esate – protingos, žavios, linksmos, galinčios pasiekti bet ką. Neleiskite kam nors temdyti Jūsų svajonių ar pačių Jūsų. Žydėkite. Jūs – stiprios.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Norite pasidalyti savo patirtimi ar nuomone, paprieštarauti? Rašykite el.paštu pilieciai@delfi.lt arba žemiau:

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Pamačiau mokinių pasiūlymus feisbuke – susiėmiau už galvos (10)

Kaip ir visi žinome, socialiniame tinkle „Facebook“ yra užsiregistravę daugybė 9-14 metų vaikų. Nežinau, ar tėvai žino, į kokias grupes prisijungia jų vaikai.

Kaunietis su BMW išvedė iš kantrybės: labai įžūlu (69)

Kovo viduryje DELFI skaitytojas Audrius Kaune užfiksavo BMW vairuotoją, kuris, panašu, vairuoja pagal savo susikurtas kelių eismo taisykles. Toks vaizdelis vyriškį labai papiktino.

Vilnietis pasipiktinęs: kas rytą Antakalnyje – tas pats nemalonus vaizdas (104)

Norėjau pasidalinti informacija apie problemas Antakalnyje. Konkrečiai vienoje vietoje – P. Vileišio gatvėje, kuri yra judri, ypač rytais ir vakarais.

Vaiką į ligoninę nuvežęs tėvas pakraupo: aplinka ir personalas net mane išmušė iš vėžių (262)

Prieš kelis mėnesius pats gulėjau vienoje iš Kauno miesto ligoninių dėl apendicito operacijos. Taip, tai nėra sudėtinga intervencinė operacija, bet bet kokiu atveju tai operacija. Nė vieno blogo žodžio negaliu pasakyti. Priėmimas, operacijos eiga, daktarų ir rezidentų vizitacijos, palatos ir visa kita, galima drąsiai sakyti, – aukštame lygyje. Panašu, kad tikrai atsikratome sovietinio palikimo tiek gydytojų mąstyme, tiek ligoninės įrengime ar turimoje įrangoje. Po šitos pastraipos gražioji dalis pasibaigia.

Man irgi 25-eri – uždirbu tikrai ne 500 eurų (95)

„Man 25-eri, baigiau universitetą, pasirinkau neemigruoti ir dirbu Lietuvoje. Dviejuose darbuose, kurių bendros pajamos siekia 500 eurų į rankas“, – savo laiške „Atsipeikėkite: papasakosiu, kaip gyvena ir kiek uždirba 25-mečiai Lietuvoje“ rašė DELFI skaitytojas. Autoriaus mintys pasirodė artimos ne vienam – diskusijų skiltyje daugybė žmonių diskutavo apie atlyginimo dydį ir galimybes Lietuvoje. Vis dėlto, kai kuriuos išsakyti nusiskundimai nustebino – pasak jų, jie gyvena visai kitaip.