Artėja pati knygų mugės dvasia. Verčiame knygų mugės viršelį ir pradedame „skaityti“ knygų mugės knygą. Šioje „knygoje“ kiekvienas skaitytojas tampa herojumi. Vieni knygų mugės knygą „perskaito“ per vieną apsilankymą, kiti – per keturias dienas. Ar tai priklauso nuo knygų skaitymo greičio, tegu sprendžia specialistai arba empirinių tyrimų atlikėjai. O visi technologijų atstovai tegul pasuka galvas, kaip sukimšti šią knygų mugės „knygą“ į rankinės arba delno dydžio prietaisą. Labai norėčiau būti vienu metu penkiuose renginiuose. Mugės lankytojai pasimeta didžiuliuose apmąstymuose į kokį renginį eiti. Nors persiplėšk.

Antrąją mugės dieną man kirbėjo klausimas kaip tokioje knygų gausoje išsirinkti tą vienintelę knygą? O gal ir kelias vieninteles? Primena televizinį žaidimą per ribotą laiką susirasti mylimąją. Apžvelgi didžiulį plotą ir pradedi veikti.

Kiekvienas eidamas į knygų mugę planuojame pirkinius. Knygų pirkimas yra paradoksalus. Kai esi alkanas perki maistą, jei šąla rankos - perki pirštines. Knygas perki po maisto ir po pirštinių. Sugalvojęs, kad pirksi romaną, dažnai nusiperki visai ne romaną. Tai gali būti nuotraukų albumas ar poezijos knyga, o gal visai ne tai.

Knygų mugė – skaitytojų ir rašytojų susitikimo vieta. Daugeliui tai vienintelė galimybė pabendrauti su mylimais rašytojais. Kaip daugelis lankytojų sako, norisi „iš arčiau gyvai pamatyti“ autorių ir paprašyti autografo.

Lietuvių skaitytojai gana kukliai ir neaktyviai atakuoja savo mylimus rašytojus. Atsimenu tokį fragmentą iš praeitos knygų mugės. Prieinu prie stalo, prie kurio sėdi rašytojas, ir laukiu savo skaitytojų. Ant kėdės šalia sėdinčio rašytojo trinkteliu savo juodą rankinę, kurios dydis kaip nemažas plazminis televizorius. Pastumiu atverstą knygą. Autorius atsisuka į mane paklausti vardo ir mato už rankinės kyšančias ir drebančias dvi ilgas zuikio ausis. Laukiau išsvajotojo autografo, o akyse spengė didelės alpulio razinos. Labai norėjau gerti ir labai bijojau užgriūti ant autoriaus. Kai visas blogumas praėjo, šypsojausi ir provokavau save klausimu, o gal reikėjo užgriūti? (Juokauju).

Griūti nereikia, bet vandeniu apsirūpinti būtina. Šiemet klaidų nekartojau, drąsiai prašiau autografų. Kartais klausiau, gal galite pasirašyti ant kitų vietų? Turėjau galvoje ne ant knygos. Nė vienas rašytojas neatsakė. Pasirašinėjo ant atvirukų ar žymeklių.

Knygų mugėje labai matomi lietuvių rašytojai. Malonu sutikti „drakonėjantį“ prozininką G. Grajauską, kuris autografą suraitė komplimento forma. Poetas E. Ališanka elegantiškai vaikšto vis ta pačia gatve. Šiandien buvo ne vienas, o su šaliku. R. Rastauskas demonstruoja meilę ryškiaspalviams ir dryžuotiems drabužiams. Žiūri į tolį ir skaičiuoja visas poetų meilužes. Metų poezijos knygos laureatas R. Stankevičius vaikšto pasitempęs, nes lydimas fotografų ir žurnalistų. Prozininkas R. Granauskas atsisveikina su vienatvėmis. Poetas K. Navakas visus konsultuoja meilės reikalais ir pardavinėja meilės laiškus. Laiškų kiekis ribotas iki 50 vienetų. Rašytojas D. Kajokas knygos pristatyme uoliems skaitytojams pasižadėjo parašyti romaną be siužeto. Poetas G. Norvilas kaip visada rimtas, o A. Marčėnas kalba V.Sventicko balsu. Dramaturgas M. Ivaškevičius rimtai ruošiasi šeštadienį įvyksiančiam pokalbiui su kritiku V. Jauniškiu. Ne visi paminėti, nes dar ne visi pamatyti.

Antrąją knygų mugės dieną visus pavergė aktoriaus R. Kazlo skaitytos ištraukos iš K. Donelaičio poemos „Metai“. Jis pristatė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto organizuojamą akciją, kuria norima per metus išmokyti žmones skaityti hegzametrą. Aktoriaus R. Kazlo pristatinėti nereikia. Kai apie jį rašo populiarūs žurnalai, jų pardavimai ženkliai pakyla. Kinta žurnalų išliekamoji vertė, o bibliotekose dingsta žurnalų puslapiai. Kai jis vaidina spektaklyje, Vilniuje ištuštėja gatvės. Kai R. Kazlas skaitė K.Donelaičio poemos ištrauką, nuo jo balso salėje užtemo šviesa ir trūkinėjo mikrofono garsas.

R. Kazlas tęsia savo prasmingą misiją išmokyti žmones suprasti grožį. Jis supažindino lietuvius su V. Šimkaus poezija. Nuo to laiko V. Šimkaus pavardę žino ne tik poeto talento gerbėjai, bet ir knygynų darbuotojai. Jie iškart pasako, kad knygos nėra. Bet V. Šimkaus knygą mugėje nusipirkti pavyko.

Knygų mugėje atgimusioje „Literatų svetainėje“ buvo keliamas klausimas, ką veikia moteris ir keturi vyrai viename kambaryje? Klausimas visiems. Neatspėsite. Jie skaito poeziją. Šiuo renginiu baigėsi penktadienio poezijos puota. Pažvelgus pro „Literatų svetainės“ langą, priešais esančioje kito pastato sienoje keitėsi vaizdai. Poetų žodžiai krito į galvą ir kvepėjo ant balto stalo pamerktas vienišas gvazdikas. Poezija turi nenusakomos chemijos.