Ant slenksčio tarp Rytų ir Vakarų: Ukraina

 (8)
Ar gruodį jau bus galima nusipirkti lietuviško sūrio Rusijoje? Ar didžiausia Rytų Europos valstybė pagaliau atsigręš į Europos Sąjungą? Ar Ukrainos verslas taps nauju užsienio investicijų objektu? Atsakymai į šiuos klausimus priklausys nuo lapkričio 28 – 29 dienomis Vilniuje vyksiančio Trečio Rytų Partnerystės susitikimo rezultatų.
Kijevas, Ukraina
© Shutterstock nuotr.

Vienas iš Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai prioritetų neabejotinai yra Rytų Partnerystės projektas, skatinantis Baltarusijos, Gruzijos, Moldovos, Armėnijos, Azerbaidžano bei Ukrainos ekonominę ir politinę integraciją į Europos Sąjungą. Pirmąja teorinių tikslų materializacija, savotišku visos Rytų partnerystės lūžio tašku, galėtų tapti Asociacijos sutarties pasirašymas, kuriuo Ukraina būtų priimta į Europos laisvosios prekybos erdvę.

Atėjo Ukrainos apsisprendimo valanda, kur link ji nori vystyti savo tolimesnę politiką – glaudesnės sąjungos su Rusija link ar demokratijos ir eurointegracijos link. Ukraina laviruoja ant nematomos ribos tarp Rytų ir Vakarų ir tik Kijevas gali nuspręsti, kurią kryptį pasirinkti. Ukrainos sprendimas reikš savotiško demokratiško Šaltojo karo pratęsimo laimėjimą Europos Sąjungos (ES) arba Rusijos naudai, Ir abi jos varžosi dėl įtakos nedemokratinėje Rytų Europos dalyje. Bet kokia iš tiesų Asociacijos sutarties sėkmės ir nesėkmės kaina?

Sutarties pasirašymo atveju laimėtų abi Rytų partnerystės viršūnių susitikime dalyvausiančios šalys. Ukrainoje padidėtų nacionalinė konkurencija, būtų skatinamas vartojimas, o šie veiksniai lemtų ekonominį augimą. Taip pat Ukraina įsipareigotų laikytis ES rinkos taisyklių, o tai pritrauktų užsienio investicijas ir paskatintų nacionalinių įmonių modernizaciją. ES savo ruožtu šiek tiek atitrauktų Ukrainą iš didelės Rusijos įtakos zonos, galėtų efektyviau skatinti demokratines reformas bei euro integraciją šioje šalyje. Asociacijos sutarties sėkmė paskatintų ir kitas penkias Rytų partnerystės valstybes sekti Ukrainos pavyzdžiu, labiau patikėti ES integracijos nauda, labiau jos siekti. Rytų Partnerystės šalių gyventojai pradeda vis labiau suvokti bendradarbiavimo su ES naudą, kadangi remiantis naujausių apklausų duomenimis 53% Ukrainos piliečių palaiko bendradarbiavimą su ES.

Kijevas vis dar pasižymi politinių ir teisinių reformų stoka bei neskubėjimu pradėti jas taikyti. Atsižvelgdama į šį aspektą, ES Ukrainai yra iškėlusi konkrečias sąlygas, kurias ji turi įgyvendinti iki lapkričio mėnesio susitikimo – panaikinti selektyvaus teisingumo principą, užtikrinti skaidrius rinkimus bei vienodas teises visoms politinėms partijoms, laikytis tarptautinių įsipareigojimų, išleisti į laisvę politinius kalinius. Kalbant apie politinius kalinius, kone esminė sutarties pasirašymo kliūtis yra buvusios ministrės pirmininkės Julijos Tymošenko bylos, Ukrainos selektyvaus teisingumo simbolio, išsprendimas. Tačiau jau panašu, kad šis klausimas bus išspręstas. Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius interviu užsienio žiniasklaidai užsiminė matąs „greitą išeitį“ šios problemos sprendimui. Šie prezidento žodžiai leidžia daryti prielaidą, jog Ukraina jau yra suplanavusi netgi tikslią datą J.Tymošenko paleidimui į Vokietiją, kur ji sutiko gydytis. Ir nors V.Janukovyčius neketina panaikinti teisinių kaltinimų pagrindinei savo politinei priešininkei, J.Tymošenko paleidimas į Vokietiją jau būtų pažanga. Iškėlusi šias sąlygas Europa tik dar kartą pademonstravo, jog demokratinės vertybės išlieka pamatiniu ES vertybiniu principu.

Tačiau geopolitikoje vertybinė politika kartais būna primirštama strateginės politikos vardan. Asociacijos sutarties pasirašymo nesėkmės atveju Ukraina gali būti kone prarasta. Prie tokio vesternizacijos lygio ji gali nepriartėti kelis artimiausius dešimtmečius, jei susitarimas nebus pasirašytas šiais metais. Rusija tuo pasirūpins. Tiesą sakant, Rusija jau tuo rūpinasi, įvairiais būdais stengdamasi įbauginti Ukrainą sankcijomis ir viliojančiomis alternatyvomis, tokiomis kaip narystė Eurazijos ekonominėje sąjungoje (EES), suteiksianti labai konkrečiai įvardintus narystės privalumus – prekybos zoną, bendrą išorinį tarifą, produktų kokybės standartus, tačiau nutylimas vienas labai svarus trūkumas

Narystė EES reikštų bet kokio savarankiškumo tarptautinėje prekyboje praradimą, tad Ukraina turi gerai apsvarstyti, kas yra jos prioritetas – pasidavimas Rusijos kontrolei ar savarankiškumas. Taip pat, žinoma, Rusija grasina savo koziriu – dujų kainomis. Bendradarbiavimo su ES atveju Rusija žada padidinti dujų kainas Ukrainai, o bendradarbiavimo su EES atveju – sumažinti. Grasinamųjų veiksmų sulaukė ne tik Ukraina, tačiau ir Lietuva, tikriausiai dėl to, kad pirmininkavimo ES Tarybai metu atlieka svarbų vaidmenį Rytų partnerystės veikloje – juk lietuviškų pieno produktų importas į Rusiją buvo uždraustas spalio pradžioje. Nors Rusija skatina nepolitizuoti šio sprendimo, tačiau jis yra neabejotinai susijęs su Ukrainos klausimu.

Ukrainai iškeltos sąlygos kaip ir aiškios. Jų įgyvendinimo mastai ir kokybė bus įvertinti lapkričio pabaigoje, tad belieka laukti galutinio sprendimo ir pasekmių.

„Žinau viską" yra jaunųjų žurnalistų tinklas, sukurtas jaunimo informacijos tinklo Eurodesk Lietuva ir ES programos „Veiklus jaunimas" iniciatyva. Eurodesk pagrindas yra informacija apie finansavimo programas, iš kurių yra finansuojamos jaunimo iniciatyvos, bei mobilumas (studijos, stažuotės, darbas ir savanorystė) Europoje. Programa „Veiklus jaunimas" suteikia jauniems žmonėms neformalaus ugdymo(-si) galimybes bei finansinę paramą jų inicijuotiems bei įgyvendinamiems projektams, skatina Europos šalių jaunimo bendradarbiavimą.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijoje – vaismedžių sodas (1)

Viešojoje erdvėje dažnai girdime teiginį, kad šiuolaikinė mokykla – tai nuolat besikeičianti mokykla, antrieji mokinių ir mokytojų namai. Siekiant, kad tie namai būtų jaukūs, turi prisidėti visa bendruomenė.

Lietuvos vairuotoją nustebino orai Lenkijoje: nufilmavo sniegą (4)

Piktinatės, kad pavasaris niekaip neateina? Lietuvoje orai bent jau geresni nei Lenkijos pietvakariuose – pasak DELFI skaitytojo Almanto, penktadienio rytą ten kaip reikiant snigo. Šį vaizdelį skaitytojas nufilmavo ir pasidalijo juo su DELFI Piliečiu.

Moksleiviai iš Palermo lankėsi Vilniaus gimnazijoje

Mainų programos tarp Galilėjo Galilėjaus gamtos mokslų licėjaus ir Vilniaus Užupio gimnazijos ištakos – Lietuvos aikštės Palermo mieste atidarymo šventė, kurioje prieš porą metų dalyvavo 16-osios Vyriausybės kultūros ministras Šarūnas Birutis. Lietuvos aikštė yra visiškai šalia G. Galilėjaus licėjaus.

Mačiau siaubingą plungiškės patarimą feisbuke – bijau, kas gali nutikti (76)

Plačiai nuskambėjo istorija, kai Plungės gyventoja Jovita socialiniame tinkle „Facebook“ dalijosi „patarimais“, kaip nuodyti kates. Ši moteris ne tik patarinėjo kitiems, bet ir pati gyrėsi tokiu būdu išnuodijusi devynias iš dešimties jos kieme gyvenusių kačių.

Komiškas vaizdelis Marijampolėje: drausmina šaligatviais lakstančius pėsčiuosius (7)

Esate matę keistoje vietoje pastatytą kelio ženklą? Kažin, ar jis prilygsta tam, kurį pavyko užfiksuoti marijampoliečiui Karoliui. Vienoje socialinio tinklo grupėje vyras pasidalijo nuotrauka, kurioje užfiksuota itin komiška situacija – pėsčiųjų prašoma neviršyti 30 km/h greičio. Nuotrauka Karolis sutiko pasidalyti su DELFI Piliečiu.