DELFI skaitytoja Violeta pasakojo išskirtinį žiedą radusi Vilniuje, Gineitiškėse, privačių namų rajone. Pasak moters, ant alyvos krūmo ji rado devynolika lapelių turintį žiedą. „Nuo pat vaikystės amžiną atilsį mano močiutė visą laiką skatindavo mane ieškoti keturlapio dobilo ir penkialapių alyvos žiedukų. Aš įpratau ir daug daug metų, kai praeinu pro alyvą ir turiu šiek tiek laiko, visada pasižiūriu ir bandau surasti“, - pasakojo ji.

Violeta kalbėjo, kad daugiau nei penkis lapelius turintį žiedą ji randa ne pirmą kartą. „Kažkada, prieš keletą metų aš esu radusi devynis lapelius, bet aš kažkaip niekur nesikreipiau, niekam nesakiau“, - teigė ji. Vis tik, šįkart moteris kreipėsi į rekordus registruojančią agentūrą „Factum“. Dabar alyvos žiedas nufotografuotas, nufilmuotas ir laukiama patvirtinimo, ar toks rekordas bus registruojamas. Tą patvirtino ir agentūros atstovas Vytautas Navaitis. Tiesa, renkant informaciją, lapelių skaičius nuo 19-os sumažėjo iki 17-os, kai jie buvo perskaičiuoti ir susitarta dėl šio skaičiaus.

Ramūnas Guiga žiedą nufotografavo iš arčiau:

Botanikų šis rekordas gali ir nenustebinti. DELFI kalbintas VU Botanikos sodo direktorius Audrius Skridaila sakė, kad toks didelis lapelių skaičius ant alyvos randamas retai, bet tai įmanoma.

„Alyvos turi labai daug veislių, yra sukurta maždaug apie tūkstantis jų ir kai kurios turi pilnavidurius žiedelius ir ten tų vainiklapių yra tikrai daug. Septyniolika, tai, aišku, išskirtinis skaičius, bet su dešimt ar daugiau lapelių, tai nėra labai didelė retenybė, tai paprastai keli, vienas į kitą įaugę vainikėliai, - pasakojo jis. - Jeigu tai paprastoji alyva, paprastai yra vienas vainikėlis su keturiais lapeliais. Ant tokio krūmo radus tokį žiedą irgi labai didelio stebuklo nėra. Būna, kad augalai, atskiros jų šakos mutuoja, pavyzdžiui, gali atsirasti šaka su tokiu žiedynu ar žiedeliu“.

A. Skridaila sakė, kad didelis lapelių skaičius gali atsirasti augalams mutuojant. „Augalai keičiasi, jie reaguoja į aplinką. Mutacijas dažnai sukelia sunkieji metalai (...), kartais tai tiesiog genetiškai užprogramuota. Šiaip jau evoliucija nevyktų, jei augalai visuomet būtų stabilūs, jeigu, sakysim, tai jiems padeda geriau išgyventi ar prisitaikyti aplinkoj (...)“, - pasakojo jis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (9)