Su kiekviena diena vis labiau tirpsta laikas iki būsimo Jungtinės Karalystės (JK) referendumo dėl jos ateities Europos Sąjungoje. Birželio 23 dieną balsavimo teisę turintys JK bei taip vadinamų Tautų sandraugos šalių piliečiai nuspręs tolimesnį šios salos likimą. Įvairių apklausų duomenimis kol kas likimo ES ir išstojimo šalininkų skaičiai yra apylygiai. Tačiau jei vis dėlto JK nuspręs nutraukti kelis dešimtmečius gyvavusį draugystės siūlą, kaip tai paveiks šiuo metu čia gyvenančius lietuvius ir kitus Rytų europiečius?
Ir apskritai, ar mūsų tautiečiams šiandien tai aktualu? Kodėl britai staiga pradėjo nekęsti rytų europiečių ir guostis, kad jie atima jų darbo vietas? O gal ne visi anglai taip mąsto ir JK liks ES sudėtyje? Apie tai pasiteiravau pačioje Anglijos širdyje – Lesteryje (Leicester) gyvenančių lietuvių.
Agnė Sadauskas, nekilnojamojo turto agentė:
„Anglijoje gyvenu jau daugiau nei šešerius metus. Nors planavau pabūti trumpai, bet likau ir manau, kad ilgam, nes gyvenimas čia daug geresnis nei Lietuvoje. Aš šiuo referendumu nelabai domiuosi, bet manau, kad JK išstos iš Europos Sąjungos. Bus taip: dabar, tarkim, yra viena laisva darbo vieta, į kurią pretenduoja penkiasdešimt žmonių, o išstojus bus atvirkščiai. Dėl to, kad Rytų europiečiai atima anglų darbus, nesutinku. Todėl, kad pačių JK piliečių arba kitaip tariant anglų didžioji dauguma „sėdi ant pašalpų“ ir net nesiruošia dirbti. O jie taip šneka, nes galvoja, kad atsikračius kuo daugiau europiečių, pagerės jų gyvenimo sąlygos, bet taip nebus, nes nemanau, kad iš pašalpų gyvenantis JK pilietis pradės lenkti nugarą taip, kaip europiečiai.“
Genadijus Morozas su sūnumis ir žmona Viktorija – Eva, abu dirba spaustuvės operatoriais:
„Iš Vilniaus čia atvykome prieš ketverius metus. Negalėčiau sakyti, kad Lietuvoje gyvenome skurdžiai. Dirbau santechniku, gaudavau gana solidžią algą, bet kai mano vyriausiasis sūnus baigė pirmą klasę, ir dar labai gerais pažymiais, supratau, kad negalėsiu vaikams suteikti tinkamo išsilavinimo. Universitetai kainuoja, viskas brangu. Todėl nusprendėme emigruoti. Čia nepalyginamai daugiau galimybių. Štai dabar mano sūnūs lanko baseiną, futbolą, įvairius būrelius, ir niekas nekainuoja. Niekas čia nei mūsų, nei vaikų mokykloje nediskriminuoja, visi padeda. Atvažiavom ne pašalpų prašyti, bet dirbti. Lietuvoje visi vaikšto tarsi supykę ant viso pasaulio. Kai Eva, dar nėščia būdama, Vilniuje lipo į lėktuvą, niekas nepadėjo panešti sunkių lagaminų, niekas nepasiteiravo, kaip ji jaučiasi. O vos atskridus į Liutono oro uostą, tuoj prisistatė aptarnaujantis personalas ir padėjo viskuo, kuo tik galėjo.
Darbe teko su vadybininku pasikalbėti, kas būtų, jei išstojus iš Europos Sąjungos anglai išvarytų mus visus namo. Jis nusijuokė, kad liktų dirbti tik du žmonės iš trijų šimtų: jis pats ir dar vienas operatorius. Dauguma mūsų darbuotojų – lenkai ir vienas kitas lietuvis bei latvis. Anglai nedirba tokių darbų, kuriuos dirbame mes. Daugiausia, kiek yra dirbę tokį darbą, tai vos porą dienų. Jei JK paliktų ES, tai būtų sunku. Vaikai jau laisvai kalba angliškai. Nematau Lietuvoje nei vaikų, nei savo ateities. Bet tikiu, kad anglai nuspręs palikti viską taip, kaip jau yra, nes nežinomybė dėl ateities ir juos gąsdina.“
Ilona Pundzienė, fabriko darbuotoja:
„Lesteryje gyvenu jau trejus metus. Dabar nebeįsivaizduoju, kaip reikėtų gyventi Lietuvoje už minimumą. Juo labiau, kad viskas smarkiai pabrango. Manau, kad JK liks ES sudėtyje, nes išstojus atsirastų daug problemų ne tik Europos Sąjungoje, bet ir Anglijoje, Būtų daug netikrumo ir nežinomybės. Kita vertus, kas dirbs sunkius ir juodus darbus, jei ne rytų europiečiai? Daug anglų gyvena tik gaudami pašalpas, ir netiesa, kad mes atimame iš jų darbo vietas. Manau, kad dauguma anglų tai suvokia. Na, o jei vis dėlto britai balsuotų už pasitraukimą iš ES, tai, manau, kad vis tiek mes neprarastume darbo. Gal būtų panašiai kaip Norvegijoje, tik naujiems atvykėliams būtų kiek sunkiau čia įsitvirtinti.“
Tomas Vinkšnaitis, „Agregate Industries“ vyriausiasis pamainos mechanikas:
„Referendumu nelabai domiuosi, bet esu už Anglijos iš išstojimą, nes ateis turkai, kurių milijonai, o jie gi nori prisijungti prie ES.
Anglijoje gyvenu šešerius metus. Į Lietuvą neplanuoju grįžti, nes čia turiu šeimą – žmoną ir du vaikus. Dirbu vienas, pagal savo specialybę, uždirbu apie 2700 svarų per mėnesį. Grįžčiau, jei už tą patį darbą, tas pačias valandas gaučiau 3000 eurų, bet žinau, kad to niekada nebus. Tikiu 99 procentais, kad Anglija paliks Europos Sąjungą. Ir dėl to džiaugiuosi, nes reikia galvoti apie savo šeimos ateitį, o dėl kitų aš neliūdžiu, nes matau, kad lietuviai senokai yra praradę savo vienybę. Vien tik tautiška giesme ar valdžios pažadais manęs niekas niekada nesuvilios grįžti.
Po darbo važiuodamas namo pakelėse matau bene 20 reklaminių ženklų, kuriuose sakoma, kad britai bus stipresni be Europos (…).
Jei vis dėlto JK išstos iš ES, manau, kad bus mažiau emigrantų, o būsto kaina taps labiau „įkandama“. Bus daugiau darbo vietų ir į mus žiūrės kaip į žmones, o ne kaip į pigią darbo jėgą. Sutinku, kad juodžiausią darbą atlieka emigrantai, o jau tada patys anglai privalės savo jovalą išsivalyti, reikės ir jiems pradėti judinti rankas, o ne „ant benefitų“ (pašalpų – R.R) „sėdėti“. Manau, kad JK ekonomika dėl galimų teigiamų referendumo rezultatų nesmuks. Galop, jei JK taps nepriklausoma nuo ES, tie emigrantai, kurie čia gyvena penkerius ir daugiau metų, gaus rezidento statusą. Ir apskritai, manau, kad dabar čia gyvenantiems ir dirbantiems tautiečiams nieko nenutiks, kitos taisyklės galios tik naujiems atvykėliams.“
Norite pasidalyti savo mintimis ar patirtimi? Kviečiame jus rašyti pilieciai@delfi.lt su prierašu „Emigracija“.
