Tarp jų yra ir 6 merginos. Todėl neatsitiktinai mūsų mokykla sulaukė neeilinio svečio - generolo leitenanto Lietuvos kariuomenės vado – Arvydo Pociaus viešnagės. Susitikimo pradžioje mokyklos jaunuolių ansamblis atliko keletą patriotinių dainų, po kurių garbingas svečias skaitė paskaitą „Nepriklausomybę reikia ginti“ apie Lietuvos istoriją, jos gynimą, Lietuvos kariuomenę, ginkluotąsias pajėgas, partizanus.
Kariuomenės vadas pasidžiaugė mokyklos demonstruojamu ypatingu dėmesiu Tėvynės meilės, pilietiškumo, žmogiškųjų vertybių ugdymui. Gen. ltn. A. Pociaus teigimu valstybė yra saugi tol, kol joje yra pakankamai atsakingų piliečių, vertinančių nepriklausomybę ir sąmoningai prisiimančių atsakomybę už jos išsaugojimą ateities kartoms.
Vėliau mokyklos šauliai, žygiavimo čempionai, parodė tai, ką gali geriausiai – žygiavimą.
Mums buvo labai didelė garbė priimti šį svečią, kuris net ir atsižvelgiant į įtemptą darbotvarkę, stengiasi susitikti su moksleiviais, džiaugiasi galėdamas apsilankyti mokyklose, kurios augina tokį jaunimą, kokio šiuo metu reikia Lietuvai – pasiruošusį mylėti bei ginti savo Tėvynę ir jokiu būdu jos nepalikti. Po skaityto pranešimo generolas leitenantas Arvydas Pocius sutiko pabendrauti su mokyklos Karjeros klubo narėmis ir atsakyti į keletą klausimų.
Paklaustas apie studijas, būtinas norint dirbti tokį darbą, generolas nesumišo ir išdėstė ilgą savo mokslo kelią. Iš pradžių taip susiklostė, kad į kariuomenę generolui leitenantui A. Pociui teko ateiti, kai reikėjo ginti Lietuvą, todėl jis atėjo su tokiu išsilavinimu, kokį turėjo, o tai buvo baigtos studijos Kūno kultūros institute, kurio karinėje katedroje pagal tuo metu galiojusią prievolę įgyta mechanizuotųjų šaulių būrio vado kvalifikacija ir sovietų kariuomenės atsargos leitenanto laipsnis.
Dar prieš atkuriant Nepriklausomybę mitingo prie Aukščiausiosios Tarybos metu viešai atsisakė laipsnio ir sovietų kariuomenės karininko priesaikos. 1991 m. sausio 11 d. prisiekė Lietuvos Respublikai ir tapo eiliniu savanoriu. Pradžiai to pakako, tačiau vėliau dvejus metus mokėsi Generalinio Štabo Akademijoje Hamburge, po to važiavo į įvairius kursus. Dar vėliau - pabaigė JAV Sausumos pajėgų karo koledžą, Strateginių studijų mokslus JAV, galiausiai - tapo politikos mokslų magistru – pabaigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir diplomatijos mokslų kursą. Nuo 2009 metų jis paskirtas Lietuvos Respublikos Kariuomenės vadu.
Visiems, svajojantiems savo gyvenimą sieti su kariuomene, apie tai riekia pradėti mąstyti jau mokykloje. Svarbiausia pamoka – istorija. Koks karys, nežinantis savo šalies praeities! Studijuojant personalo vadybą reikia truputėlio fizikos ir matematikos. Šiaip, žmonės, pasiruošę ginti Tėvynę, turi būti įvairiapusiški ir mokytis visko po truputį.
Kariuomenės vadas pasakojo, kad kariuomenėje nėra tipinės darbo dienos. Tarnaujama 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Tarnyba – ne darbas, kuriam nustatytos valandos. Bet kuriuo paros metu karys turi būti pasiruošęs veikti. Svarbiausia karių savybė – meilė savo Tėvynei, o kiti dalykai yra išugdomi. Šios profesijos atstovai turi būti kuo geresnės sveikatos būklės. Patys geriausi kariai, atitinkantys visus nustatytus reikalavimus, vyksta į tarptautines operacijas. Kovinis parengimas, fizinis pajėgumas ir sveikata šiame darbe yra labai svarbu. Generolas leitenantas A. Pocius patvirtino, kad kariuomenė tai visuma, todėl darbas čia išskirtinai komandinis.
Pasiteiravome Lietuvos Respublikos kariuomenės vado, kokias charakterio savybes turi turėti karys. Jis net nedvejodamas mums pasakė, kad visų pirma kareivis turi mylėti savo ginamą šalį, savo Tėvynę. Dar reikia žinoti, ko nori gyvenime, reikia užsibrėžti sau aiškų tikslą ir jo siekti. „Blogas leitenantas, kuris nenori tapti generolu“ - senąjį posakį citavo kariuomenės vadas generolas, leitenantas A. Pocius.
Pranešimo metu pastebėjome, kad aukščiausias šalyje karines pareigas užimantis generolas leitenantas A. Pocius kaip niekas kitas myli savo šalį ir nebijo to parodyti. Jis mums priminė, kokioje didžioje ir turtingą istoriją turinčioje valstybėje mes dabar gyvename. Paklaustas, kas įskiepijo tokį patriotiškumą generolas sakė, kad tai prasidėjo dar nuo jo mamos ir kitų giminaičių pasakojimų apie partizanus, pažintis su karo įvykių dalyviais, tremtiniais. „Genuose užkoduota labai daug mūsų vėlesnių veiksmų“, - atvirai kalbėjo šis neeilinis svečias.
Jis pabrėžė, kad patriotiškumo turi būti mokoma ir mokykloje, nes mokykla vaidina didelį vaidmenį žengiant į gyvenimą, tai – kelio pradžia. Anot pašnekovo, prie patriotiškumo lavinimo dar prisideda ir visuomenė, knygų skaitymas, domėjimasis savo krašto istorija. Kiekvienas tikras lietuvis, turi esant reikalui nedvejodamas atiduoti savo gyvybę už Tėvynę, tad patriotiškumas dar turi būti auginamas ir širdyje.
Mes labai džiaugiamės, kad šis užsiėmęs žmogus atvyko pas mus ir tikrai paliko mūsų prisiminimuose gilų antspaudą. Manome, kad toks turi būti lietuvis. Šis žmogus yra tautiškumo pavyzdys, kuriuo turėtume pasekti ir mes visi.
Svečias mokyklos direktoriui Leonui Mockūnui įteikė mokyklos bibliotekai skirtą didžiulę knygą, apie iki šiol buvusius visus Krašto apsaugos ministrus, bei Kariuomenės vadus. Turėsime galimybę sekdami jų pavyzdžiais dar labiau puoselėti patriotiškumo jausmus.
Alsėdžių vidurinės mokyklos Karjeros klubo narės
Dovilė Varanavičiūtė ir Deimantė Tumkutė
