Akmeniniai skulptoriaus A. Ališankos drabužiai

Vilniuje Šv. Jono gatvės galerijoje atidaryta skulptoriaus A. Ališankos paroda. Menininkas ją pavadino „Sukaktuvininko ego paroda: „TARP““. Paroda skirta paminėti asmininį ego. O skulptoriaus A. Ališankos ego per dvidešimt penkis kūrybos metus skleidėsi „Tarp“. Anot paties sukaktuvininko, skulptorius gyvena tarp būties ir buities, tarp pareigos ir svajonės, tarp Lietuvos ir Taivanio. O kartais tarp lagaminų.

Dėkojau atsitiktinumui, kad bėgau siaura Vilniaus gatvele pro meno galeriją. Leisiu sau pajuokauti, kad ieškojau naujų pavasarinių drabužių, todėl uoliai žiūrėjau į vitrinas. Ir pamačiau mažytį parodos plakatėlį ant meno galerijos durų.

Skulptoriaus A. Ališankos skulptūras žino daugelis žmonių. Jo skulptūros puošia viešąsias erdves. O labiausiai įsimenančios skulptūros – akmenys, kuriuose galima sėdėti arba stovėti. Atsisėdęs į skulptūrą jauti kaip tave apglebia tvirtas akmuo, tarsi saugi skraistė. Man šios skulptūros labai panašios į žmogaus drabužius. Pati bandžiau juos „apsirengti“. Labai patogus akmeninis drabužis puošia Utenos miesto skverelį („Belaukiant kelionės“, 2006m.). Tai vienintelis paminklas, prie kurio norisi skirti pasimatymus.

Skulptorius akmenį valdo kaip švelnų aksomą. Ir iš jo „siuva“ žmogui drabužį. Šis akmeninis drabužis tampa žmogaus izoliacija ar atsiribojimu nuo supančios aplinkos. Akmeninė skulptūra tampa žmogaus šarvu, bet ji neskatina nusigręžimo ar pabėgimo nuo pasaulio. Skulptoriaus A. Ališankos skulptūrose paliktas išėjimas. Visada suteikiama viltis. Skulptorius kuria išorinį apsauginį kiautą ir iš medžio šakų, popieriaus, medžio ar šieno. Bet man labiausiai įsiminė akmuo. Ši medžiaga yra arčiau mano kūno.

A. Ališanka paprastus gamtos dalykus sugeba paversti meno objektais. Birželio mėnesį Šv. Jono gatvės galerijoje vykusioje parodoje „Permąstyta“ skulptorius demonstravo nupjautus samanomis apaugusius akmenis. Pamačiusi šiuos objektus panorau ant jų atsistoti. Jei kas būtų apkaltinęs meno objekto išniekinimu, būčiau ilgai įtikinėjusi, kad stojausi ant savo akmens. Ir ant jo stryktelėjau taip, kaip prieš dvidešimt metų. Ir stryktelėjau ne baltoje meno galerijos salėje, o pievelėje. Toks stiprus vaikystės prisiminimas. Skulptoriaus sukurti, ar tiesiog surasti gamtos objektai, nukreipia žiūrovus į išgyventą patirtį.

Parodoje eksponuojamos nuotraukos, kurios parodo visą paminklo, skirto H. Mantui, gamybos procesą. Prieš žiūrovo akis iškyla meistro cechas - matavimai, karpymai, dažymai, vyniojimai, apatiniai ir viršutiniai sluoksniai ir galutinis rezultatas. Skulptūra tampa gražiu aksesuaru puošiančiu miesto rūbą.

Filmuotoje medžiagoje demonstruojama, kaip skulptorius A. Ališanka bando užsidėti medinę kūno apsaugą. Kuri labai panaši į medinį korsetą, kurio vienas neužsidėsi tam reikalingas pagalbininkas. Jam padeda skulptoriaus brolis poetas E. Ališanka. Medinį korsetą yra sukūręs H. Chalayan (1995 m.), o skulptorius A. Ališanka po keturių metų pertraukos sukuria medinį viso kūno korsetą (pirmą kartą „Apsauga kūnui“ demonstruota meno galerijoje “Akademija” 1999 m.). Tokios idėjos skulptoriui pavydėtų pats prancūzų mados guru J.P. Gaultier. Jis savo sukurtais korsetais saugojo populiarios dainininkės Madonnos brangų kūną.

Pažvelgusi į skulptoriaus kūrybinę veiklą tikrai suabejojau, ar A. Ališanka yra skulptorius. Gal A. Ališanką reikėtų vadinti žmogui skirtų saugių drabužių modeliuotoju? Jis rūpinasi, kad žmogui nebūtų šalta ir nesaugu. Velka žmogų į akmenį, kaip į minkštą ir šiltą paltą. Audžia medžio šakų ploną audinį. Iš jo modeliuoja ovalinio silueto drabužį. Verčia žiūrovą grožėtis prigimtinėmis medžiagų savybėmis. Tik vienas skirtumas. Skulptoriaus kurtu drabužiu gali apsivilkti ne vienas žmogus, o grupelė žmonių. Turiu omenyje iš šakų supintą kiaušinio formos slėptuvę („Kiaušinis – slėptuvė” 2012 m., Guandu gamtos parkas, Taipėjus, Taivanis).

A. Ališanka yra pagaminęs patį didžiausią korsetą per visą mados istoriją. Tai iš medžio pagamintas įtvaras visam kūnui („Apsauga kūnui” 1999 m.). Patiesia ant meno galerijos grindų medines duris tarsi šviesų lietpaltį ant pavasarinės pievelės („Vieta kūnui”, 2009 m.). Įėjusi (arba apsivilkusi ) į skulptoriaus kūrinius galiu sau suteikti įvaizdį, pvz. kankorėžio („Žmogus – kankorėžis”, 2011 m., Changchunas, Kinija). O kuo blogas kankorėžio įvaizdis? Skulptorius kuria sarkofagus, slėptuves, talpyklas ir pan. A. Ališankos skulptūros yra žmogaus drabužio tąsa.

Skulptorius A. Ališanka yra žaidžiantis menininkas. Jis kuria skulptūras, kurios traukia žmones. Įdomūs ir brolių tarpusavio žaidimai. Poetas E. Ališanka teigia, kad gyvena su sąlyga „jeigu“ (E. Ališankos poezijos rinkinys „Jeigu“ apdovanotas „Poezijos pavasario“ paukšte 2012 m.). O skulptorius A. Ališanka surengia jubiliejinę parodą ir teigia, kad gyvena „tarp“.

Du gabūs, talentingi ir madingi lietuvių meninkai. Vienas iš jų ridinėja žodžius kaip akmenėlius baltoje lapo pievoje, o kitas – rašo akmenų poeziją arba kuria akmeninius drabužius.

P.S.: A.Ališankos paroda veiks Šv. Jono gatvės galerijoje iki balandžio 6 d. Iš akmens sukurtus skulptoriaus A. Ališankos drabužius galima pasimatuoti visoje Lietuvoje.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Man irgi 25-eri – uždirbu tikrai ne 500 eurų (102)

„Man 25-eri, baigiau universitetą, pasirinkau neemigruoti ir dirbu Lietuvoje. Dviejuose darbuose, kurių bendros pajamos siekia 500 eurų į rankas“, – savo laiške „Atsipeikėkite: papasakosiu, kaip gyvena ir kiek uždirba 25-mečiai Lietuvoje“ rašė DELFI skaitytojas. Autoriaus mintys pasirodė artimos ne vienam – diskusijų skiltyje daugybė žmonių diskutavo apie atlyginimo dydį ir galimybes Lietuvoje. Vis dėlto, kai kuriuos išsakyti nusiskundimai nustebino – pasak jų, jie gyvena visai kitaip.

Pasimetusius turistus Kaune matantis vyras turi pasiūlymą miesto valdžiai (9)

Į portalą „Kas vyksta Kaune“ parašė miesto gyventojas Dainius. Jis turi idėją, kaip svetingiau pasitikti Kauno svečius, važiuojančius iš oro uosto viešuoju transportu bei kaip sudaryti geresnį pirmąjį įspūdį turistams apie Laikinąją sostinę.

Vilnietę nustebino pirmą kartą išvystas žiedas (37)

„Pirmą kartą gyvenime išvydau tokį vaizdą“, – pasakojo DELFI skaitytoja Rūta, su portalu pasidalijusi pasivaikščiojimo Vilniaus r. metu užfiksuotomis nuotraukomis. Moteris nufotografavo žydintį lazdyną.

Londone gyvenanti lietuvė: belieka džiaugtis, kad tuo metu buvau kitur (15)

Sveiki, esu Karolina Tišikaitė, žurnalistikos studentė Roehamptono universitete. Šiandien aplankiau vietą, kur užvakar įvyko teroristinė ataka. Norėjau pasidalinti, kaip mano nuomone Londono žmonės reaguoja į šiuos baisius įvykius. Nuotraukos fotografuotos vakar, apie 15 val. dienos (Anglijos laiku).

Moteris ne juokais pratrūko: kviečiu visus kauniečius pasivažinėti „linksmaisiais kalneliais“ (19)

Anksčiau dažną Kauno miesto gyventoją neramindavo duobėtos gatvės. Šiuo metu ši opi dilema beveik išspręsta – gatvių remonto darbai jau kurį laiką įgavę pagreitį. Tačiau, kaip sakoma, „bėda po vieną nevaikšto“. Taip nutiko ir šiuo atveju. Portalo „Kas vyksta Kaune“ redakciją pasiekė skaitytojos Agnės žinia apie prastą automobilių stovėjimo aikštelės, esančios greta parduotuvės „Trys berželiai“, (Taikos pr. 113) būklę.