Akmeniniai skulptoriaus A. Ališankos drabužiai

Vilniuje Šv. Jono gatvės galerijoje atidaryta skulptoriaus A. Ališankos paroda. Menininkas ją pavadino „Sukaktuvininko ego paroda: „TARP““. Paroda skirta paminėti asmininį ego. O skulptoriaus A. Ališankos ego per dvidešimt penkis kūrybos metus skleidėsi „Tarp“. Anot paties sukaktuvininko, skulptorius gyvena tarp būties ir buities, tarp pareigos ir svajonės, tarp Lietuvos ir Taivanio. O kartais tarp lagaminų.

Dėkojau atsitiktinumui, kad bėgau siaura Vilniaus gatvele pro meno galeriją. Leisiu sau pajuokauti, kad ieškojau naujų pavasarinių drabužių, todėl uoliai žiūrėjau į vitrinas. Ir pamačiau mažytį parodos plakatėlį ant meno galerijos durų.

Skulptoriaus A. Ališankos skulptūras žino daugelis žmonių. Jo skulptūros puošia viešąsias erdves. O labiausiai įsimenančios skulptūros – akmenys, kuriuose galima sėdėti arba stovėti. Atsisėdęs į skulptūrą jauti kaip tave apglebia tvirtas akmuo, tarsi saugi skraistė. Man šios skulptūros labai panašios į žmogaus drabužius. Pati bandžiau juos „apsirengti“. Labai patogus akmeninis drabužis puošia Utenos miesto skverelį („Belaukiant kelionės“, 2006m.). Tai vienintelis paminklas, prie kurio norisi skirti pasimatymus.

Skulptorius akmenį valdo kaip švelnų aksomą. Ir iš jo „siuva“ žmogui drabužį. Šis akmeninis drabužis tampa žmogaus izoliacija ar atsiribojimu nuo supančios aplinkos. Akmeninė skulptūra tampa žmogaus šarvu, bet ji neskatina nusigręžimo ar pabėgimo nuo pasaulio. Skulptoriaus A. Ališankos skulptūrose paliktas išėjimas. Visada suteikiama viltis. Skulptorius kuria išorinį apsauginį kiautą ir iš medžio šakų, popieriaus, medžio ar šieno. Bet man labiausiai įsiminė akmuo. Ši medžiaga yra arčiau mano kūno.

A. Ališanka paprastus gamtos dalykus sugeba paversti meno objektais. Birželio mėnesį Šv. Jono gatvės galerijoje vykusioje parodoje „Permąstyta“ skulptorius demonstravo nupjautus samanomis apaugusius akmenis. Pamačiusi šiuos objektus panorau ant jų atsistoti. Jei kas būtų apkaltinęs meno objekto išniekinimu, būčiau ilgai įtikinėjusi, kad stojausi ant savo akmens. Ir ant jo stryktelėjau taip, kaip prieš dvidešimt metų. Ir stryktelėjau ne baltoje meno galerijos salėje, o pievelėje. Toks stiprus vaikystės prisiminimas. Skulptoriaus sukurti, ar tiesiog surasti gamtos objektai, nukreipia žiūrovus į išgyventą patirtį.

Parodoje eksponuojamos nuotraukos, kurios parodo visą paminklo, skirto H. Mantui, gamybos procesą. Prieš žiūrovo akis iškyla meistro cechas - matavimai, karpymai, dažymai, vyniojimai, apatiniai ir viršutiniai sluoksniai ir galutinis rezultatas. Skulptūra tampa gražiu aksesuaru puošiančiu miesto rūbą.

Filmuotoje medžiagoje demonstruojama, kaip skulptorius A. Ališanka bando užsidėti medinę kūno apsaugą. Kuri labai panaši į medinį korsetą, kurio vienas neužsidėsi tam reikalingas pagalbininkas. Jam padeda skulptoriaus brolis poetas E. Ališanka. Medinį korsetą yra sukūręs H. Chalayan (1995 m.), o skulptorius A. Ališanka po keturių metų pertraukos sukuria medinį viso kūno korsetą (pirmą kartą „Apsauga kūnui“ demonstruota meno galerijoje “Akademija” 1999 m.). Tokios idėjos skulptoriui pavydėtų pats prancūzų mados guru J.P. Gaultier. Jis savo sukurtais korsetais saugojo populiarios dainininkės Madonnos brangų kūną.

Pažvelgusi į skulptoriaus kūrybinę veiklą tikrai suabejojau, ar A. Ališanka yra skulptorius. Gal A. Ališanką reikėtų vadinti žmogui skirtų saugių drabužių modeliuotoju? Jis rūpinasi, kad žmogui nebūtų šalta ir nesaugu. Velka žmogų į akmenį, kaip į minkštą ir šiltą paltą. Audžia medžio šakų ploną audinį. Iš jo modeliuoja ovalinio silueto drabužį. Verčia žiūrovą grožėtis prigimtinėmis medžiagų savybėmis. Tik vienas skirtumas. Skulptoriaus kurtu drabužiu gali apsivilkti ne vienas žmogus, o grupelė žmonių. Turiu omenyje iš šakų supintą kiaušinio formos slėptuvę („Kiaušinis – slėptuvė” 2012 m., Guandu gamtos parkas, Taipėjus, Taivanis).

A. Ališanka yra pagaminęs patį didžiausią korsetą per visą mados istoriją. Tai iš medžio pagamintas įtvaras visam kūnui („Apsauga kūnui” 1999 m.). Patiesia ant meno galerijos grindų medines duris tarsi šviesų lietpaltį ant pavasarinės pievelės („Vieta kūnui”, 2009 m.). Įėjusi (arba apsivilkusi ) į skulptoriaus kūrinius galiu sau suteikti įvaizdį, pvz. kankorėžio („Žmogus – kankorėžis”, 2011 m., Changchunas, Kinija). O kuo blogas kankorėžio įvaizdis? Skulptorius kuria sarkofagus, slėptuves, talpyklas ir pan. A. Ališankos skulptūros yra žmogaus drabužio tąsa.

Skulptorius A. Ališanka yra žaidžiantis menininkas. Jis kuria skulptūras, kurios traukia žmones. Įdomūs ir brolių tarpusavio žaidimai. Poetas E. Ališanka teigia, kad gyvena su sąlyga „jeigu“ (E. Ališankos poezijos rinkinys „Jeigu“ apdovanotas „Poezijos pavasario“ paukšte 2012 m.). O skulptorius A. Ališanka surengia jubiliejinę parodą ir teigia, kad gyvena „tarp“.

Du gabūs, talentingi ir madingi lietuvių meninkai. Vienas iš jų ridinėja žodžius kaip akmenėlius baltoje lapo pievoje, o kitas – rašo akmenų poeziją arba kuria akmeninius drabužius.

P.S.: A.Ališankos paroda veiks Šv. Jono gatvės galerijoje iki balandžio 6 d. Iš akmens sukurtus skulptoriaus A. Ališankos drabužius galima pasimatuoti visoje Lietuvoje.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Vilniaus Karveliškių kapinėse – šiurpus vaizdas: apsemta dalis kapų papildyta „Grindos“ ir Vilniaus savivaldybės komentarais (92)

Antradienį priešpiet DELFI sulaukė skaitytojo nuotraukų, kuriose matyti šiurpokas vaizdas – Vilniuje esančiose Karveliškių kapinėse dalis antkapių iš dalies panirę po vandeniu. Kaip DELFI nurodė kapinių atstovai, apie šią bėdą žinoma – taip nutiko dėl lietaus ir tirpstančio sniego.

J. Melniko romano „Dangaus valdovai“ recenzija: knyga moterims apie vyriškos sielos gelmes (1)

Ne itin garsus filosofas su šeima apsigyvena kalnuose, name ant bedugnės krašto. Jis bėga nuo kasdienybes ir gyvenimo menkystės (dėl to aukoja svaiginančią karjerą sostinėje). Bet čia, nedideliame miestelyje ir net savo šeimoje, jis susiduria su ta pačia jausmų menkyste, tomis pačiomis apkalbomis, tuo pačiu žmogišku pavydu ir pykčiu. „Gyvenimas virš kasdienybės“ nenusiseka. Ir tada jo gyvenime savaime atsiranda keistos, paukštes primenančios moterys, ir, svarbiausia, ji, erelė. Erelė atskrenda iš kalnų ir ilgai ant šakos, per atstumą, tupi ištisas valandas.

Kumščiais bėdas sprendusio Šiaulių „kelių gaidelio“ laukia baudžiamoji atsakomybė (56)

Vasario 20 d. Šiaulių apskrities policijos Šiaulių miesto ir rajono komisariato pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal pilietiško vairuotojo užfiksuotus ir policijai perduotus vaizdus. Jie publikuojami ir naujienų portale DELFI. Vaizdo medžiagoje užfiksuotas neįtikėtinai įžūlaus vairuotojo elgesys Šiauliuose, rašoma policijos pranešime spaudai.

Mylimojo netekusios pareigūnės laiškas žmonėms: viskas, ką mes darome, yra dėl Jūsų (181)

„Mes dirbame ne dėl savęs, ne dėl rezultatų, ne tam, kad prie kažko prisikabintume... Mes dirbame dėl jūsų, kad apgintume jus, apsaugotume jus, padėtume jums...“ – jautriame įraše feisbuke rašo pareigūnė Kristina Toliušytė. Mergina atvirai pasidalijo jautria istorija, kaip neteko artimiausio širdžiai pareigūnu dirbusio savo žmogaus ir kviečia žmones vertinti visų policininkų darbą. Ji sutiko, kad jautrus jos kreipimasis į kolegas ir tautiečius būtų paviešintas ir DELFI Piliečio rubrikoje.

Nufilmavo: kantrybės netekęs vairuotojas Šiauliuose į darbą paleido kumščius (305)

DELFI skaitytojas nufilmavo neįtikėtinai įžūlaus vairuotojo elgesį Šiauliuose – jo užfiksuotoje vaizdo medžiagoje matyti, kaip nepatenkintas visureigio savininkas sankryžoje nusprendė kumščiais pamokyti „per lėtai“ važiavusį žmogų.