Tiesa, mano situacija kiek kitokia: norėdamas įstoti į Stirlingo universitetą Škotijoje, turiu pasiekti bent 9 balų metinį vidurkį ir gauti Brandos Atestatą. Pirma užduotis įvykdyta, tačiau dėl antrosios dalies kyla, turbūt, labai nepagrįstų baimių.
Galbūt neišlaikysiu kai kurių peikto lietuvių kalbos egzamino, galbūt matematikos egzamino atsakymų lape apibrauktas vienas atsakymas bus palaikytas ženklu, galinčiu išduoti autoriaus tapatybę ir t.t. Esu toks žmogus, kuris netiki, kas kitam gali atrodyti akivaizdu: lietuvių egzaminą galima perlaikyti, o Brandos Atestatui gauti yra reikalingas dar vienas kitas egzaminas (laikiau dar tris, tad tereikia išlaikyti vieną jų).
Kalbant apie egzaminus, jiems ruošiausi 10 metų iki jų, o paskutinius du metus tinginiavau. Prieš egzaminus teko keliasdešimt minučių pakartoti tam tikrus matematikos niuansus, tai buvo viskas. Turbūt esu blogas mokinio pavyzdys. Visgi, profesinių tikslų siekis, ypač dvyliktoje klasėje, gyvenimas kitais metais, motyvacijos lygį sumaišo su žemėmis.
Na, o atsakymai į klausimus apie egzaminus, buvo paprasti: pagal galimybes. Dar kartą įsitikinau, jog pačių egzaminų neverta sureikšminti. Užduotys visiems vienodos. Šiemet visų laikytų egzaminų užduotys nebuvo itin lengvos, tad tai suteikia galimybę surinkti daugiau taškų. Tačiau, mano nuomone, svarbiausia yra ne skaičiukai, o suvokimas, kuo tapai per metus praleistus mokykloje.
Taigi, liepos 24-ąją turėčiau laikyti atestatą savo rankose. Kas man tai yra? Galbūt daiktas, padėsiantis suvokti, jog viskas – su mokykla viskas baigta. Bent jau kolkas, kas žino, galbūt teks sugrįžti kaip mokytojui. Visgi, tą popierielį labiau vertinu kaip ilgai lauktą galimybę įstoti į pasirinktą universitetą.
Nuo kito rugsėjo, kaip jau minėjau, ketinu studijuoti sporto ir fizinės veiklos mokslą (angl. Sport and Exercise Science) Stirlingo universitete. Tai nebuvo spontaniškas sprendimas. Apie studijas Jungtinėje Karalystėje pradėjau galvoti 9-10 klasėje. Palaipsniui kaupiau informaciją (labiausiai norėčiau padėkoti knygos „Viskas apie bakalauro studijas Jungtinėje Karalystėje“ autoriams), ir atėjus laikui pildyti stojimo formas – nesusidūriau su jokiomis problemomis.
Tad į klausimus, daugumą abiturientų varančių iš proto, apie ateities studijas, galėjau atsakyti. Visgi, kurį laiką teko sulaukti artimųjų skepticizmo apie sporto studijas, esą jos neperspektyvios. Perspektyvios - neperspektyvios, nesuku galvos, svarbu, jog man jos būtų naudingos ir įdomios. Ar galėčiau pasiekti tą patį, studijuodamas Lietuvoje su sportu susijusias studijas? Be abejonės. Visgi, nauja aplinka ir gyvenimas įvairiatautėje bendruomenėje mane labai traukia. Aplankius Stirlingo universiteto teritoriją likau pakerėtas – jaučiau, jog tai mano vieta (turbūt todėl, jog pirmąkart apskritai lankiausi universitete). Viskas vienoje vietoje, gamtos prieglobstyje – nuostabu.
Taigi, tikiuosi, jog kitiems egzaminai buvo svarbus reiškinys jų gyvenime ir jie jautė jaudulį prieš juos (kaip pavydžiu to) ir įstosite ne ten, kur perspektyvu, o ten, kur iš tikrųjų norite. Geros vasaros!
Simo krepšinio BLOGas: simsius.blogspot.com