Iš pažiūros, šitas žingsnis labai paprastas, tačiau būtent ties juo ir „užstringame“ dažniausiai. Juk jei peršoktume vieną žingsnį ir, užuot atsidėję 1000 Lt „gaisrų gesinimui“, pirmiausia bandytume padengti visus įsipareigojimus, tai beveik galiu garantuoti, jog tikrai užsiliepsnotų tokie „gaisrai“, kuriuos vis tiek reikėtų gesinti: sugenda automobilis, sumažėja atlyginimas, netenki darbo, pameti telefoną, pasiligoja kompiuteris. Galėčiau vardinti ir vardinti, kaip kažkada sakė R. Paksas.
Tokios neplanuotos, nelauktos ir nenumatytos situacijos, nori tu to ar ne, vis tiek išmuša iš įsipareigojimų dengimo ritmo, nes tada esi priverstas dalį pajamų nukreipti ne planui A, o planui B. Buvo toks veikėjas E. Merfis (ne tas, kur vaidino daktarą Dolitlį ir daugumą kitų komiškų personažų), kuris pasisavino autorystę, mano nuomone, visiems seniai žinomo dėsnio - jeigu gali nutikti kas nors blogo, tai būtinai nutiks.
Ar pamenate, kaip per šių metų rinkimus į LR Seimą vienas kandidatas Andrius Mulevičius beldėsi į savo rajono rinkėjų duris? Stebint tai, kaip žmonės elgiasi su pinigais, man susidaro įspūdis, kad jis tokį būdą „nusižiūrėjo“ nuo E. Merfio, kuris, tik gerokai platesniu mastu, ateina į kiekvieno mūsų namus su vieninteliu klausimu - turi tūkstantį litų? Ne? Turėk bėdą.
Atsakingai planuojant finansus atsidėti 1000 Lt turėtų pakakti 1-3 mėnesių. Peržiūrėkite išlaidas. Ar tikrai reikia visko, kam pinigus išleidžiate dabar? Ar tikrai perkate tik tai, kas būtina? Gal dar visai nebūtina keisti automobilio? O ir apsirengti, turbūt, yra ką. Taip, merginos, ir jums. Kavinė turbūt nėra vienintelė vieta, kur galima papietauti/pavakarieniauti. Tai tik keletas idėjų, kur galima sutaupyti iškart. Svarbiausia sekti savo pajamas ir išlaidas, vesti jų žurnalą ir kritiškai į pažvelgus į situacijos veidrodį savęs paklausti - ar man tikrai to reikia?
Šitas 1000 Lt nėra skirtas kalėdinėms, gimtadienio dovanoms, naujai palaidinei, bilietui į mėgstamos grupės koncertą, visus metus lauktoms atostogoms ar taip norimai naujausiai kulinarijos knygai. Šie pinigai skirti netikėtai atsiradusių problemų sprendimui. Mano patirtis: šios programos planą pradėjau įgyvendinti 2012-07-01 ir per tris mėnesius, be didelių aukų ir klyksmų, įveikiau pirmąjį žingsnį.
Vis dėlto, iš pirmo karto nepavyko atsispirti pagundai, kuri atsirado uoliai vykdant antrojo žingsnio programą - pamačiau, jog galiu sparčiau taisyti savo finansinę sveikatą ir tą tūkstantį litų nukreipiau į vieno įsipareigojimo panaikinimą. Visgi, tikiuosi, jog per artimiausius tris mėnesius vėl grįšiu į finansinės doros kelią.
Sakoma, jog teisingą finansinį gyvenimą tik 20 proc. lemia žinios ir net 80 proc. - mūsų įpročiai. Tad kiekvieną kartą, kai širdis skatina įsigyti kokį akcijinį niekalą, paklaustumėte savęs - ar tai padės mano kelyje į finansinę laisvę. Taip, bus sunku. Taip, reikės kai ką aukoti, kai ką pakeisti. Ir jei mes dabar elgsimės kitaip nei elgiasi kiti, tai ateityje ir gyvensime kitaip, nei gyvens kiti. O silpnieji tegul pavydi.