Pakalbinome Colin Ng iš Singapūro, kurio gyvenimas buvo visiškai kitoks iki atvykstant į Lietuvą, bei jo mentorę Dariją Kupstaitę, atsakingai besirūpinančią juo nuo pat pirmos pažinties dienos.
„Su Colin susipažinau dar prieš Kalėdas, aišku, iš pradžių pažintis buvo tik internetinė. Mane iš karto nustebino jo domėjimasis Lietuva. Nors globoju užsieniečius studentus jau ne pirmą kartą, dar nebuvau sutikusi tokio, kuriam viskas būtų taip įdomu. Kartais iš Colin sulaukdavau tokių klausimų, į kuriuos net pati, būdama grynakrauje lietuve, nesugebėdavau atsakyti, o kartais jis pats, nežinia kur prisiskaitęs, man pateikdavo gana pikantiškų faktų apie Lietuvą. Sakoma, kad besimokant užsienio kalbos, geriau išmoksti ir supranti savąją. Manau, šis pasakymas galėtų būti pritaikytas ir tokiose situacijose, kuomet bendraujant su žmonėmis iš kitų šalių, geriau susipažįsti ir su savąja šalimi.
Dar iki Colin atvykimo svarsčiau, kaip seksis bendrauti su juo realybėje, kaip jis reaguos į atšiaurų Lietuvos orą ir į visus tuos dalykus, apie kuriuos kalbėjome laiškuose, dėl kurių kartais kildavo ilgos diskusijos. Po begalės laiškų, parašytų vienas kitam, pagaliau susitikome Vilniaus oro uoste. Visų pirma, kas mane šiek tiek sukrėtė, buvo jo kalbėjimas. Jis yra anglakalbis ir kalba labai greitai. Iš pradžių buvo labai sunku jį suprasti, nors praėjus kelioms valandoms jau galėjau suprasti visiškai viską, ką jis sako. Antrasis stebinantis dalykas buvo jo reakcija į Lietuvos orą, ir nors diena, kai Colin atvyko, nebuvo labai šalta (mums, lietuviams), jam toks oras pasirodė kaip šis tas nesuvokiamo. Išėjęs iš oro uosto iškart čiupo fotoaparatą ir pradėjo fotografuoti sniegą, kurio gyvenime dar nebuvo matęs.
Nors praėjo beveik du mėnesiai po Colin atvykimo, jis vis dar mane stebina. Jo susidomėjimas Lietuva kaskart vis didėja, o jo klausimai darosi vis įdomesni ir kartu sudėtingesni“, – dalijasi įspūdžiais mentorė.
Pavasario semestro studijoms į Vilniaus universitetą atvykęs „Erasmus“ studentas Colin susidūrė su daugeliu staigmenų, išskyrė keletą, kas labiausiai nustebino ar net šokiravo vos atvykus į Vilnių bei reikalavo prisitaikymo.
1. Oro sąlygos
Vienas labiausiai prisitaikymo reikalaujantis iššūkis atvykstant į Lietuvą - oro sąlygos. Buvo keista pamatyti sniegą realybėje. Iki šiol buvau matęs tik nuotraukose ir filmuose. Taip pat žinojau, kad čia šalta, bet nemaniau jog oras toks atšiaurus. Kai tik atvykau sausio pabaigoje, temperatūra tesiekė vos 1 ar 2 laipsnius šilumos.
Singapūre man išvykstant buvo 26-28 laipsniai karščio. Nepalyginama su Lietuva. Mano šalyje temperatūra birželį siekia net 33 laipsnius, tuo tarpu keliaudamas čia ir žinodamas, jog už lango Lietuvoje tėra 0 laipsnių, negalėjau įsivaizduoti, kad bus taip šalta! Del to nebuvau tinkamai pasiruošęs. Taigi, kai tik išlipau iš lėktuvo, aš vilkėjau tik marškinėlius ir džinsus. Tai buvo mano didžiulė klaida.
Tačiau nepaisant visko, buvo labai gera stebėti kaip sninga. Sėdėjau savo kambaryje ir pro langą stebėjau snaiges - šį nepaprastą gamtos kūrinį. Matyti apsnigtus medžius – taip pat įsimintinas vaizdas, tarytum iš filmų (mano draugas net palygino su Narnija).
2. Maistas
Mano mama puiki kulinarė, taigi man niekada nereikėjo rūpintis maistu, iš kur jo gauti, kaip pagaminti. Ji taip pat užtikrindavo tai, kad gaučiau pakankamai visų reikalingų maisto medžiagų. Čia man reikia viskuo rūpintis pačiam, kad mano mityba atitiktų maisto piramidės reikalavimus.
Singapūre yra daug maisto prekių parduotuvių, kur galima įsigyti labai įvairaus maisto. Pavyzdžiui, makaronų ar ryžių dubenėlis kainuoja 3,5 Singapūro dolerių (apie 7 litus). O čia yra daugiau restoranų nei maisto prekių parduotuvių. Net tada, kai neturiu maisto, aš dvejoju, ar kovoti su nerimstančiu tuščiu skrandžiu, ar drąsiai eiti į šaltį. Singapūre, jei aš alkanas, galiu išeiti iš namų taip, kaip esu apsirengęs, o Lietuvoje man reikia apsirengti daug šiltų rūbų.
Man patinka, kai „Erasmus“ studentai bendrabutyje maistą gamina drauge. Taip galima paragauti kitų šalių patiekalų. Tačiau aš negaliu jiems paruošti ir pasidalinti Singapūro tradiciniais patiekalais, nes man trūksta įgūdžių maisto gamyboje.
Prie ko Lietuvoje reikia įprasti – aštraus ir pikantiško maisto trūkumo. Singapūre maistas ruošiamas su čili, taip pat reikia atskirai užsisakyti kečupo, o čia jis visuomet patiekiamas be papildomo užsakymo.
3. Tuščios gatvės
Tai didžiausia staigmena. Singapūro populiacija - apie 5,5 mln. gyventojų, šalis yra žymiai didesnė už Lietuvą, gatvėse visuomet galima sutikti daug žmonių. Taigi, atvykus į Lietuvą ir pamačius tuščias gatves buvo malonu ir tuo pačiu keista. Iš pradžių maniau, kad taip būna tik darbo dienomis, bet pasirodo, savaitgaliais daug žmonių taip pat nematyti. Manau, kad atšilus orui gatvėse pasirodys daugiau žmonių.
4. Architektūra
Singapūre nėra tokios pastatų konstrukcijos, pas mus dominuoja dangoraižiai. Malonu buvo pamatyti apsnigtus Vilniaus senamiesčio pastatus. Tačiau šiam vaizdui kartais trūksta saulės. Net universiteto pastatas centre labai gražus. Mano gimtajame universitete sienos yra pilkos, niūrios palyginus su geltonomis ar rožinėmis sienomis čia.
5. Tualetai
Kartais vargina tai, kad nėra ženklų, kur rasti tam tikrą auditoriją ar tualetą universitete. Trikampiai paveikslėliai ant tualetų durų ir mėlynos šviesos viduje – tai šis tas naujo man. Be to, painu yra tai, kad net vaikinų tualete sienos yra rožinės. Dėl to kartais suabejoju, ar tikrai esu būtent vaikinų tualete.