14 val. trukusia šokių naktimi buvo sutiktas pavasaris

 (1)
Jau nuo 2009 metų Kelmės kraštą sudrebina džiaugsmingas įvykis – Kelmo šokių naktis, vykstanti kartą metuose, suburianti karščiausias ir jaunatviškiausias Kelmės rajono, net Lietuvos ir Pabaltijo širdis nuostabiausiam bendravimui- šokiams.
© A. Černiausko nuotr.

Kodėl ši įstabi naktis pavadinta būtent „Kelmo“ vardu? Todėl, kad žmonės susirenka džiaugsmo bangos pakėlimui istorinėje Kelmo sostinėje Kelmėje. Ne kiekvienas žino pačias svarbiausias „Kelmo“ reikšmes. Pasigilinus žodynuose ir enciklopedijose, iš amžių glūdumos mus pasiekia šios gyvybinę galią slepiančios kelmo reikšmės: bičių šeima; žemaitiškas būgnas; pirmapradė giminė; visa ko pagrindas. Žymusis istorikas Simonas Daukantas pabrėžia, kad vienas iš lietuvių dievo Velino vardų yra „Kelmas“. Šis dievas globoja poilsį, jėgų atstatymą, kūrybą, muzikantus, dainas, šokius, nakties metą. Be to, „Kelmas“ yra mūsų – žmonių pasaulio – jungtis su Žeme.

Visos šios „Kelmo“ prasmės ir sužydi Kelmo šokių naktyje, kai darni bičiulių šeima iš viso Pabaltijo susirenka su būgnais ir muzikomis džiaugsmingai patvirtinti, kad esame kilę iš vienos giminės, ir taikūs, draugiški žmonių ryšiai yra visa ko pagrindas.

Neatsitiktinai nepriklausomybės atkūrimo laikotarpiu prieš ketvirtį amžiaus Kelmė buvo tapusi geriausių tautos galių skleidimosi centru. Čia trejus metus veikė Ramuvos vasaros mokykla, į kurią susirinkdavo net iki 1200 dalyvių mokytis visa ko, kas stiprina tautos gyvavimą. Po dienos paskaitų, kūrybinių užsiėmimų visą savaitę kas vakarą vykdavo liaudies šokiai iki pat aušros.

Kelmo šokių naktis įkūnija visas šias vertybes ir sukviečia tautą pavasario lygiadienio metu pažadinti Žemę ir žmones iš žiemos sąstingio gyvavimui ir gyvybės skleidimuisi.

Šį kartą didžioji šventės įžanga vyko pavasario lygiadienio penktadienį, kai Kražiuose ant Vyšnių kalno palydėjome saulę, o kolegijos salėje liaudies šokiais pramankštinome kojeles.

Šeštadienio rytą rinkomės šių metų mažojoje Lietuvos kultūros sostinėje Naisiuose ir šioje žemėje apeigomis, margučio pradaužimu ir šokiais persivertėme iš tamsiojo žiemos pusmečio į šviesųjį vasaros laikmetį.

Visą savaitgalį Kelmė tapo kelrode kryptimi šimtams Baltijos šalių šokėjų. Daugeliui tai buvo ne tik proga susitikti, pasimokyti šokių ir smagiai pasišokti, bet ir susipažinti su Kelmės kraštu ir įžymybėmis.

Svarbiausia šventinio savaitgalio vieta tapo Kelmės kultūros namų salė, kur Kelmo šokių naktį pradėjome ypatingu pradžios šokiu. Susirinko šokėjai nuo kelerių iki aštuoniasdešimt kelerių metų amžiaus. Visi jauni, nes tie, kas šoka, sugeba išlaikyti širdies jaunatviškumą.

Šokiams grojo, mokė šokti Baltijos šalių liaudies šokių tradicinių šokių klubai, muzikantai ir šokėjų grupės iš Lietuvos – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Kelmės, iš Latvijos – Rygos, Skaistkalnės, iš Estijos – Talino, Viljandžio. Šį kartą šokių naktis tęsėsi 14 valandų, sušokome daugiau nei 100 skirtingų liaudies šokių. Šokėjai ne tik šoko, bet ir pertraukėlėse apsikabinę dainavo, bendravo, vaišinosi prie gardumynų stalų. Kaip ir visuomet, Kelmo šokių naktyje apsieinama be alkoholio, nes linksmybes, atsipalaidavimą ir jėgų atstatymą daug geriau suteikia nuoširdus pasišokimas.

Tekant pavasario lygiadienio saulei, buvo nukabintas per naktį virš šokėjų galvų lingavęs Kelmas, ir šalia esančioje aukščiausioje Kelmės vietoje iškilmingai su dainomis ir šokiais sudegintas, priminimui, kad šokėjai išsivežtų Kelmo šokių džiaugsmingą ugnį savo širdyse ir ją skleistų po visą Žemę. Šokėjai sveikino vienas kitą, apsikabindami ir paskatindami gyvuoti verbomis: kadagio ir „kačiukų“ šakutėmis, surištomis raudono gyvybės spalvos vilnoniu siūlu.

Patekėjusi skaisti saulutė sužadino dar didesnį norą šokti, todėl, jai šviečiant, šokiai tęsėsi dar kelias valandas. Visi buvo kupini naujų pavasarinių jėgų ir naujų minčių, todėl iki valios prisišokę, susėdome prie draugystės stalo, aptarinėjome, kaip stiprinti džiaugsmingą žmonių bendravimą, tautos dvasios pakėlimą, kaip gerinti šokius.

Atsiglėbesčiavome tam, kad vėl susitiktume daug kartų ir kurstytume šokių laimės ugnį.

Keletas minčių apie Kelmo šokių naktį iš svečių, tradicinių šokių klubų vadovų lūpų:

Valdis Putninš (Ryga): „Šokių naktis motyvuoja atvykti, nes ilgi šokiai puiki proga pasimokyti, susidraugauti, išmokti, atsišokti iki valios iš širdies. Kelmėje labai gera energetika, visi šoka kaip didelė šeima, puiki šokėjų ir muzikantų patirtis. Čia gera šokių salė – gerai pavyksta šokti ratu, yra sąlygos poilsiui, geras laikas, tinkamai įsirašantis į Baltijos šalių šokių kalendorių“.

Rita Šukienė (Klaipėda): „Naktišokiai – tai ne tik šokėjų ištvermės išbandymas, bet ir puiki galimybė tradicinių šokių mėgėjams susitikti, sueiti į bendrą būrį, pasidalinti ar apsikeisti patirtimis, naudinga informacija. Taip pat smagu, kad naktišokiai dažniausiai turi tam tikrą idėją, lyg intensiją – Atvelykio, Lygiadienių, Nepriklausomybės pažymėjimui ir pan. Tai suteikia prasmingumo ir sustiprina motyvaciją atvykti, dalyvauti. Labai džiugu, kad Naktišokių organizatoriai visada stengiasi ir ieško galimybių, kad renginys būtų tarptautinis. Tad galime susitikti su bičiuliais ir iš kitų šalių arba susipažinti su naujais tradicinių šokių puoselėtojais, muzikantais iš svetur. Mezgasi ryšiai, formuojasi santykiai, atsiveria platesni suvokimai ir gilesni pažinimai“.

Kelmo šokių nakties projektas, kurį vykdo Kelmės kraštiečių klubas, folkloro grupės „Knituva“, „Ramočia“, Kelmės Romuva dalinai remiamas Lietuvos kultūros fondo.

Kelmo šokių nakties jėga įsuka visą metų renginių ratą. Kaip ir visada, visus metus kviesime Kelmės krašto žmones, o taip pat svečius iš Lietuvos ir kitų šalių į mūsų rengiamas kalendorines šventes ir vakarones, kur liaudies šokiais kursime gyvenimo džiaugsmą – tai, ko labiausiai reikia visiems žmonėms.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Prašo padėti susirasti darbą: esame jauna šeima ir mums labai trūksta pinigų (49)

Pamačiusi darbo (darbo, o ne pašalpos) maldaujančių žmonių prašymus, dažnai atkreipdavau dėmesį ir aš. Ir visuomet apimdavo toks nenusakomas nesmagumo jausmas. Kokioje beviltiškoje situacijoje turėjo atsidurti toks žmogus, kad viešai atvertų savo žaizdas? Dabar pati savo kailiu suprantu, kad tai padaryti nėra lengva.

Kino seansas po atvirumi dangumi virto chaosu: pirkę bilietus žiūrovai neįleisti (41)

Trečiadienio vakare į Valdovų rūmų kiemelyje rodytą filmą norėję patekti kino mėgėjai liko skaudžiai nusivylę. Nepaisant didžiulių eilių, bilietų buvo parduota dvigubai daugiau ir daugelis net nepamatė filmo – jiems tiesiog nebeliko vietų.

Kur slypi mokinių ugdymo prastų rezultatų šaknys – ar tikrai kalti tik mokytojai? (94)

Prieš savaitę vykęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio ir šalies švietimo profesinių sąjungų susitikimas atgaivino diskusijas apie moksleivių ugdymo kokybę.

Rainiukui neliko vietos buvusių šeimininkų namuose ir širdyje – vėl ieško namų (12)

Tokius pagalbos prašymus dėti sunkiausia, nes net nežinai nuo ko pradėti ir kaip rašyti, kad prisibelstum į kažkieno širdį.

Sunervino neaiški tvarka: dėl tokios bilietų pardavimo gudrybės noriu įspėti kitus (106)

Šios publikacijos tikslas yra įspėti studentus bei moksleivius apie važiavimo bilietų nuolaidų gudrybes.