Tautmilės gyvūnų prieglaudos rytiniai siurprizai ieško namų!

 (3)
Dažnai gyvūnų prieglaudose žodis „siurprizas“ įgyja neigiamą reikšmę. Turbūt kyla natūralus klausimas, kodėl? O tam, kad suprastumėt, jūs tiesiog privalote sužinoti, kas slepiasi už šių spalvotų, rudeniškų nuotraukų ir besišypsančių savanorių bei „Tautmilės prieglaudėles“ keturkojų globotinių.
© Skaitytojo nuotr.

Kiekvienas rytas budinčiam savanoriui artėjant link prieglaudos durų, prasideda net ne pasitinkančiu lojimu, o garsiau už viską girdimu savo širdies plakimu: „Ką rasiu prie durų? Kad tik nerasčiau, maldauju, kad tik nerasčiau nieko palikto... Kur dėsiu jei rasiu?! Nebėra laisvo kampo, nei narvo, nei vieno...“. Akys nejučia blaškosi po teritoriją, tarsi automatiškai tikrindamos, ar neaptiks nepažįstamos dėžės, maišo, rankinės, stalčiaus, spintelės, puodo - bet ko, į ką tik įmanoma sukišti gyvą, niekam nereikalingą „daiktą“ begėdiškam palikimui. Ir ačiū Dievui (o gal dar nors kiek supratingumo turintiems žmonėms), kai viską randi savo vietose ir prieš atrakindamas prieglaudos duris gali giliai įkvėpti ir pradėti naują dieną.

Bet čia ne apie ramų prieglaudos rytą, o apie šuniukus, kuriuos matote prieš savo akis. Jie buvo tas siurprizas, rastas ryte, dėl kurio kaskart sudreba širdis. Ir vis iš naujo supranti, kad neatsakingumas klesti, kad kai kurie žmonės anot sterilizuodami savo gyvūnus, ir toliau leidžia jiems veistis, o vietoj to, kad atsakytų už savo veiksmus ir ieškotų priveistiems šuniukams namų, pasirenka lengviausią kelią - slapta įmesti į prieglaudos teritoriją ir burzgiančiu varikliu pabėgti nuo savo bėdos. Šiame veiksme tik vienas žmogiškumo lašas - kad neišmetė šuniukų į mišką, konteinerį, ar tiesiog į gatvę.

Penki mažyliai sumesti į voljerą ir iškišę mažas galvytes iš po būdų pasitiko tą rytą savanorę Ernestą. Lyg niekur nieko, zujo palei tvorą, vizgino uodegytes ir sveikino juos pasitikusį naują veidą: „O štai ir mes! Atkeliavome pas Jus! Atrodai kažkokia išsigandusi, kažkas ne taip? Mes juk nekandam...“. Du netvirti Ernestos žingsniai link durų ir priengyje - dar viena nauja juoda pasimetusi galvytė: „Neklausk manęs, pati nežinau, ką čia darau, mane tiesiog paliko...“.

Ir štai šeši be galo žavūs šuniukai (du patinėliai ir keturios kalytės) ieško gerų šeimininkų! Juodoji kalytė nežada augti didelė, todėl puikiai tiks tiek į butą, tiek į namą. Likęs penketukas primena vilkšunio mišrūniukus, įtariame, kad augs vidutinio ūgio - visi labai guvūs, energingi, smalsūs, linksmi ir geri būsimi sargai, paūgėję puikiai tiktų gyventi ir voljere, su galimybe palakstyti ir tikrinti namo teritoriją.

Mažieji keturkojai draugai laukia Jūsų! Dėl šuniukų skambinkite savanorei Simonai tel.nr. 8 655 38244 arba Linai tel.nr. 8 606 78764 (Vilnius). Taip pat šiuos ir daugiau šuniukų galite pamatyti „Tautmilės prieglaudėlėje“ Rasų g. 39, Vilnius (prieš atvykstant pranešti, kad būtų savanoris).

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Ieškau namų

Kauno Aleksote rastas pasimetęs šunelis laukia šeimininkų

Rastas patinas šeštadienio vakare Aleksote, Kaune.

Išmestos katytės jaunikliams reikia šeimininkų (1)

Šie trys kačiukai rasti sode. Išmesta iš namų naminė katytė janiklius atvedė į vieną kiemą.

Neįprasto grožio kalytė ieško žmogaus (10)

Ši miela, keistutė, į kinų kuoduotą kalytę panaši kalytė rasta prie prieglaudos.

Dvispalvis Mikutis nekantrauja būti priimtas į naujus namus

Mielas, žavus, smalsus, žaismingas didžiaakis Mikutis ieško namų. Ant rankų ilgai neišbūna – juk nėra kada, kai laukia tiek žaislų, kamuoliukų ir skanaus maisto.

Dovanojamas katinėlis Smaliukas

Ieškome namų katinėliui Smaliukui. Katinėlis (6-7 mėn.) – juodas it smala, žibančiomis, širdį užburiančiomis akimis, šiek tiek bailus, bet mielas ir švelnus, moka garsiai burgzti.