Mėtos istorija prasidėjo dar praeitais metais kai būdama 7 mėnesių savo šeimininkų buvo atiduota į sanitarinę tarnybą, nes buvo per daug priklausoma nuo žmogaus ir nemokėjo namuose būti viena: kaukdavo ir lodavo.
Vėliau globėjos Ramunės išgelbėta Mėta buvo padovanota į Klaipėdą, bet ir čia Mėtutės laukė netikėta išdavystė: šeimoje atsiradus vaikeliui Mėta tapo nebereikalinga. Šeimininkės žodžiais ji labai pavydi ir kėlė grėsmę vaiko sveikatai, tad kurį laiką buvo apgyvendinta koridoriuje ir pradėti ieškoti namai... Vėl!
Tada atsirado laikina globa Vilniuje, kur dabar ir yra Mėta, tačiau ir čia jau skambina skubūs pavojaus varpai! Mėta ten likti nebegali! Ji grybštelėjo žaidusiam ir krentant ją užkliudžiusiam šeimos vaikui, visiškai nepripažįsta vyro, puldinėja svečius gindama globėją, o atskirta tiesiog kaukia...Globėja nesusitvarko su tokiu krūviu.
Labai prašome padėti! Ieškome ryžtingo žmogaus, arba jaunos poros galinčios laikinai suteikti Mėtai prieglobstį iki padovanojimo. Mūsų tikslas socializuoti Mėtą, nes tai yra visiškai neauklėta ir moraliniu atžvilgiu apleista taksytė, kuriai reikia pagalbos. Savo ruožtu mes suorganizuotume dresūros pamokėles, nes be specialistų įsikišimo Mėta ir toliau bus mėtoma iš vietos į vietą, nes niekas nesupras jos „kalbos“.
Labai prašome atsiliepti ryžtingų entuziastų, taksų mylėtojų, žmonių, kurie nori ir gali padėti Mėtai tapti šeimos šunimi, o ne baimės kamuojamu iš rankų į rankas perdavinėjamu įrankiu!
Visu globos laikotarpiu padėsime visais klausimais, taip pat kartu ieškosime namų, aprūpinsime maistu, surasime dresuotoją!