Sutverta laimei Leila ieško namų

 (5)
Kasdien darėsi šalčiau ir niūriau. Artėjanti žiema ir šalčiai kėlė vis didesnį nerimą. Neguodė net tai, kad kartas nuo karto saulė pro debesis skurdžiai šypsojosi, lyg bandydama praskaidrinti jai nuotaiką ir palepinti bent šiokia tokia šiluma.
© Skaitytojo nuotr.

Ji viena, išduota ir pasimetusi... Keliavo lyg kažko ieškodama, liūdna, nulenkusi galvą. Ėjo ir judriu keliu, ir dulkėtais, pilkais arimais, kartkartėmis sustodama ir su didžiausiu skausmu žvelgdama į pro šalį skubančius automobilius. Tik spėjusi akyse įsižiebti viltis užgesdavo iškart... Niekas nesustojo, niekas nepakalbino... Nesustojo ir tas, kurį ji užvis labiausiai pasaulyje mylėjo. Su ašaromis akyse ji lydėjo pravažiuojančius žmones ir mūsų kraštą paliekančius paukščius, su skausmu širdyje ji žinojo, kad kitąmet jie grįš atgal – namo. Ji pati vargšė grįžti neturėjo kur.

Šiandien ji turi vardą - Leila... Kaip ją vadino anksčiau, sužinoti tikriausiai nelemta. Ji išmesta? Pabėgusi? Kol kas atsakymo į šį klausimą nežinome. Porą mėnesių besiblaškiusi Lazdijų rajone, įveikusi maždaug 10 km. atstumą nuo tos vietos, kur buvo pamatyta pirmą kartą, Leila apsistojo pas jai neabejingus žmones. Iš jų ir gavome signalą „SOS!!!“.

Visas internetas „sprogo“ nuo Leilos skelbimų, miesto skelbimų lentose kabėjo popieriniai skelbimai, informacija paskelbta rajoniniame laikraštyje... Nepastebėti galėjo tik aklas...Visiškai niekas neatsiliepė... Tai leidžia daryti išvadas, kad Leila neieškoma ir greičiausiai niekam nereikalinga.

Nors išduota ir įskaudinta, bet šiandien Leila žmogui pykčio nebejaučia. Myli besąlygiškai, myli iš visos širdies ir pati trokšta būti mylima. Jos tikėjimo žmogumi nepalaužė niekas. O ir vardą gavo prasmingą - Leila reiškia „gimusi naktį“. Tikriausiai taip ir buvo... Tikriausiai šviečiančios žvaigždės danguje džiūgavo, kad dar viena nuostabi gyvybė atėjo į šią žemę, džiaugėsi tam, kad galėtų ją saugoti, kad kenčiant galėtų jai padėti.

Leila dar visai jaunutė, vos metukų, 55 cm ūgio ties ketera. Ji - tik naminis, „sofinis - pagalvinis“ šuo. Gyvenimas voljere ar būdoje - ne jai. „Gimusi naktį“, sutverta tik laimei ir džiaugsmui, gavusi šansą antram gyvenimui, ieškanti meilės ir ramybės, dabar ji laukia jūsų Marijampolės gyvūnų mylėtojų asociacijos savanorės namuose. Visiškai sveika, gavusi vaistų nuo vidaus ir išorės parazitų, sterilizuota ir pasiruošusi naujam, geresniam, gyvenimui.

Jeigu norite turėti šią nuostabią kalytę savo namuose, jeigu norite ir galite jai dovanoti savo meilę bei rūpestį, skambinkite tel.nr. 865673757

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Ieškau namų

Išdavystės skausmo kamuojamas katinėlis ieško naujų šeimininkų!

Puksis – katinėlis, kurį narvo grotos veda į neviltį. Kai kurie šeimininkai, atiduodami savo gyvūnus į prieglaudą, net neįsivaizduoja, koks stresas, baimės ir sunkumai jų laukia. Vargu, ar „pridavę“ nereikalingąjį, vėliau seka jų istorijas. O mes daugiau nei sekam, mes gyvenam jų liūdesio skoniu...

Katinas Dipsis ieško namų (1)

Kai šaltais žiemos vakarais, nutilus miesto šurmuliui, su šeimomis gerdavome arbatą ir aptardavome dienos įspūdžius, po daugiabučio balkonu į mažą kamuoliuką susisukdavo jis, benamiukas, kažkada buvęs gražuoliu naminiu katinu. Susisukdavo ir snūduriuodavo. Snūduriuodavo ir būdraudavo, bijojo, kad tik kas jo nenuskriaustų, neišvytų iš po šaltos balkono erdvės, kuri jau buvo spėjusi tapti jo namais.

Vilniaus Sapieginės kačių didysis etmonas katinas Sapiega prašo pagalbos (1)

Sulaukėme pagalbos prašymo. Vilniaus Sapieginės parko kačių kolonija prižiūrima nuo 2012 metų. Beglobės laukinukės sterilizuojamos, pasiklydę/pamestinukai katinukai paimami, paruošiami ir dovanojami. Po šv. Velykų prie kačių kolonijos prisijungė, panašu, paisklydęs jaukus naminukas.

Mėlynakiai „žibuokliukai“ ieško namučių

Mažylius kačiukus į „Beglobio“ prieglaudą, esančią Skydo g. Vilniuje, atnešė juos laiptinėje radusi moteris.

Dovanojamas katinėlis Smaliukas

Ieškome namų katinėliui Smaliukui. Jis – paaugliukas, dar nedrąsus (pirmasis tiesioginis kontaktas su žmogumi įvyko visai neseniai), bet rodo norą bendrauti, todėl tik laiko klausimas, kada žmogus taps jam pačiu geriausiu draugu.