Šuniukai atkeliavę iš Dūkštų ieško gerų namų!

 (3)
Ką reiškia pavasaris „Tautmilės prieglaudėlei“? Tai ne tik saulės spinduliai, vis šilčiau priglundantys prie prieglaudėlės langų, ir ne tik bespalvė žolė, skleidžianti šylančio dirvožemio kvapą. Gamtoje - tai atgimimo laikotarpis, bet čia dažnai jis tampa svyrančių rankų laikotarpiu. Ir ne išdykėlė gamta, o žmonės beveik karučiais tempia iš visų kampų pabirusius keturkojų mažylius, naujus beglobius, neatsakingai priveistus ir niekam nereikalingus.
© Skaitytojo nuotr.

Bet šįkart ne apie naujai atsiradusius, o apie tuos, kurie visą žiemužę glaudė drėgnas nosis prie prieglaudėlės langų ir bandė užuosti per stiklą, ar toli dar pavasaris. Būrys šuniukų iš Senojo Dūkšto į „Tautmilės prieglaudėlę“ atkeliavo dar žiemos pradžioje.

Visi jie turi ypatingą, juos vienijančią istoriją: skaudžią, ironišką ir kartu beprotišką. Jie tapo neatsakingo veisimo aukos. Išgirdusios apie viename bute laikomus, laisvai dauginamus 40-50 šunų, Tautmilė su Goda negalėjo numoti ranka. Atvykus į Senąjį Dūkštą pasitiko visas būrys šunų. Visas būrys sutalpintas į vieną butą. Skurdas, badas, šviečiantys šonkauliai, nerimastingų juodų akyčių jūra, paliegę kūnai, parazitai, skardus lojimas ir baisūs kvapai. Taip didžioji dalis to buto nelaimėlių atsidūrė pas Tautmilę. Tam, kad galėtų pabusti naujam gyvenimui. Ne išlikimo kovai, o gyvenimui.

Pradžioje buvo sunku: kurį laiką visa Dūkšto šuniukų „komuna“ vis dar gyveno išlikimo nuotaikomis. Jie buvo įpratę prie žmonių neapykantos ir nuolatinio vijimo šalin, jie buvo įpratę, kad valgoma viskas, kas kvepia maistu, kai užpildęs tą skaudančią pilvo tuštumą niekada nežinai, kada vėl galėsi ją užpildyti. Tautmilei ir jos komandai prireikė laiko, kad įrodytų šiems šuniukams, jog tikrasis gyvenimas yra visai ne tai, ką jie matė.

Nes tikrasis šuniškas gyvenimas yra linksmas gyvenimas! Rūpestis, priežiūra ir neabejingų žmonių aukos išlaisvino šiuos šuniukus iš ligų, parazitų ir bado. O kas dar negirdėjo, kad „Tautmilės prieglaudėlėje“ vyksta stebuklai? Nors neretai čia ypač ankšta, bet kiekvienas turi savo vietelę, nei vienas neliks pamirštas, nepabučiuotas, nepakalbintas, nepamaitintas ar nepavedžiotas. Neretai čia apsilanko ir dresuotojos, padedančios protingai išvaryti velniukus iš besispyriojančių šuniukų.

Na, bet grįžkim prie to, kad pavasaris, ir prie drėgnų nosių, prilipusių prie prieglaudėlės langų. Net 15 suaugusių šuniukų, atkeliavusių iš Senojo Dūkšto, nerimastingai trypčioja ir jaudinasi, nes nori turėti namus. Jie šiek tiek pergyvena ir susikrimtę žiūri į nuolat atvežamus mažylius, kurie tampa daugumos susidomėjimo objektais. Na, o jie? Kalti, kad suaugo? Kalti, kad laiku neturėjo tikro gyvenimo? Kalti, kad žmonės nesupranta, kad jie ne žmonės?

Kad jie kur kas lankstesni: jie moka mokytis ir keistis, ir lygiai taip pat pamilti naują šeimininką ir visai nesvarbu, kad niekada nebepamatysite, kaip jie auga, kaip krenta jų „pieniniai dantys“, kaip jie graužia šlepetes. Šuniukai, kurie atvyksta su savo istorija, moka lygiai taip pat prisitaikyti ir mylėti šeimininką iš visos širdies, tik patikėkite, nebijokite ir leiskite sau tai pamatyti!

„Tautmilės prieglaudėlėje“ šiuo metu apsistoję daug šuniukų, puikiai tinkančių laikyti tiek miesto sąlygomis (butuose), tiek nuosavuose namuose. Apsilankykite ir pavasario proga padovanokite kažkam naują viltį, o sau - draugą visam gyvenimui.

Norėdami priglausti vieną iš šuniukų skambinkite Tautmilei tel. 8 650 71786 arba tel. 8 670 82854 (Vilnius).

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Ieškau namų

Buvęs kankinys Mėjukas ieško namų (4)

Nedaug trūko, kad šįkart būtume kvietę policiją, nors teisinis neprižiūrimų gyvūnų problemų sprendimo būdas mūsų veikloje yra blogiausias kraštutinumas. Tie patys mūsų gerai išnarstyti Naujosios Vilnios sodai, tie patys prasigėrę veidai, tas pats požiūris į augintinius. Čia kas antram gyventojui 3-4 mėnesių katės dydžio šuniuko pririšimas prie grandinės yra savaime suprantamas dalykas, iš šiukšlių sulipdyta vėjo perpučiama būda – karališki apartamentai.

Atvirą lūžį patyrusiam Granatui skubiai reikalinga parama operacijai

Gavome pranešimą apie „ekstra“ atvejį. Šnipiškėse, Vilniuje, vaikšto tragiškos būklės katinėlis. Gyvūnėlis patyrė sunkią galinės letenos traumą, iš kojos kyšo kaulas – vargšelį kamuoja atviras lūžis. Skambinusi moteris buvo šoke, tačiau sutiko padaryti viską, ką tik reikės, kad galėtumėm kuo skubiau padėti katinėliui. Esame dėkingi, kad radusi katinėlį moteris sugavo jį ir atvežė ligoniuką į kliniką.

Malija – puikiausia prieglaudos katytė

Maliją perėmėme iš benamių gyvūnų sanitarinės tarnybos. Katytė – mažutė, apvalutė, labai gražiai „nuspalvintu“ kailiuku, kuriame raštai liejasi tarpusavyje, spalvos maišosi nuo tamsiai rudos iki smėlinės.

Soho – miniatiūrinė pelėdžiukė

Soho kažkas užmiršo. Soduose. Užmiršo sąmoningai. Mažulytę Soho paaugino, o užaugusią paliko. Soho kažkaip gyveno. Vieną dieną ji atsidūrė benamių gyvūnų sanitarinėje tarnyboje. O po sterilizacijos nepaprastai mielą, jaukią, apvalutę, miniatiūrinę Soho priglaudėme „Beglobio“ prieglaudoje.

Micelina – katytė, negailestingai išmesta į laiptinę (2)

Katytę į sanitarinę tarnybą atnešė žmonės, nes ji buvo palikta laiptinėje. Pas mus – daugybė žmonių, kuriems katinėliai labai trukdo, todėl Micelina greitai taip pat pradėjo trukdyti savo buvimu.