Stela – užgesusi žvaigždutė, kuriai reikia namų

 (7)
Kai prieini prie Stelos būdos, ji susigūžia, prisiploja prie grindų ir, rodos, jei tik galėtų, taptų nematoma. Kalbinama ir glostoma, Stela suka galvytę į šalį, bijo žiūrėti į akis. Taip ji gyvena jau metus. Didelė, be galo graži, didinga aviganė dreba visu kūnu kaimynų padarytoje būdoje, pririšta metro grandine. Stela niekada nebuvo vedžiojama.
© DELFI skaitytojo nuotr.

Grandinė buvo dar trumpesnė, kaimynai atnešė ilgesnę. Antkaklio Stela neturėjo, ta pati grandinė buvo apvyniota aplink kaklą. Kūdutė, atsikišusiu nugarkauliu, visada būdoje, baikšti, visada prisiplojusi pilvuku prie žemės, kad neduok Dieve, nebūtų didesnė ar matoma.

Tokią Stelą mums parodė šalia Stelos gyvenanti moteris, kuri, matydama šį vaizdą, negalėjo sulaikyti ašarų. Stela turi „šeimininkus“. Tai – asocialūs žmonės, kurie visiškai negali pasirūpinti savimi, yra išlaikomi valstybės. Dažniausiai tokie žmonės, neturėdami jokios įtakos kitiems žmonėms, norėdami pasijusti reikšmingi, įsigyja gyvūnus. Juk gyvūnams gali parodyti kad tu esi visagalis, gali juos bauginti, mušti, žeminti ir pasijusti labai reikšmingu.

Mušdamas, kankindamas ir tyčiodamasis iš bejėgio, negalinčio apsiginti, visiškai nuo jo priklausomo gyvūno, toks menkysta ima jausti savo vertę, kuri iš tikrųjų jau yra pragerta ir jo nebegerbia nei vienas žmogus. Greičiausiai Stela turėjo pajusti visą menkystų „galią“, nes ji vengia net išsitiesti, mieliau gulasi ant pilvo, kad būtų mažesnė. Iš būdos Stela išlenda tik traukiama gerosios savo kaimynės.

Einame pirmą kartą pasivaikščioti. Stela bijo, mes ją drąsiname ir pamažu šunytė ima uostyti žolę, stebėti aplinką. Pirmieji žingsniai tokie nedrąsūs, jei tik kas, tuo pat gulasi ant pilvuko. Bet kokia ji protinga... Kaip greitai suvokia, kad su ja mylintys žmonės, kad jai nereikia bijoti.

Stela, Stela – užgesusi žvaigždute, nebijok, nebijok. Norisi ją drąsinti ir drąsinti, norisi, kad Stela tvirtai atsistotų ant savo kojyčių, išsitiestų visu savo kūneliu.

Stela nebegrįš ten, kur ji buvo žeminama ir bauginama. Šiai nepaprastai protingai, didingai, gražiai aviganei ieškome mylinčių namų, kuriuose ji suprastų, kad žmogus nėra pabaisa, kad nereikia būti nematomai, kad žmogus nėra visagalis valdovas.

Stela jau sterilizuota, jai 1,5 metų.

Jeigu esate tas žmogus, kuris nori turėti geriausią, protingą keturkoję draugę ir galite suteikti Stelai mylinčius namus, skambinkite tel. 8 652 44 093, 8 684 74 049, 8 652 25 229 (Vilnius) arba rašykite el. paštu info@beglobis.com.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Ieškau namų

Gražuolė Bagira ieško ją mylėsiančių šeimininkų

Ar prisimenate filmuką Mauglis? Matyt, visi prisimename Mauglį, visi mylime jo bičiulius – juokingą Meškiną ir išmintingąją juodą panterą Bagirą. Mūsų Bagira ne iš džiunglių, ji Vilniuje, dar maža – tik 3 mėn, bet jau išmintinga, nes išgyveno visus kiemo pavojus ir buvo išgelbėta labai gero žmogaus.

Mažytei Kailai ieškomi atsakingi šeimininkai (1)

Kaila juoda kaip naktis yra maža katytė. Mažulytei apie pora mėnesių amžiaus, ji tvarkingai naudojasi kraiko dėžute ir yra miela maža mergytė.

Išgelbėtiems Naujosios Vilnios kačiukams reikia namų

Naujosios Vilnios beglobių katinėlių gelbėtojo Sergėjaus namuose lankėmės su tikslu nufotografuoti ir kuo greičiau padėti atrasti namus naujiems nelaimėliams, kurių jis nesugebėjo palikti augti gatvėje...

Katinėlis Markizas – jo meilumo užteks priimančiai šeimai (1)

„Ne-są-mo-nė!“ – pasakytų daugelis, sužinoję, kad Markizas neturi namų. „Ne-tie-sa“ – stebėtųsi kiti, išgirdę, kad Markizo patalas ne minkštos pagalvės, o kietas betonas. Taip, tai tiesa, kad ir kokia sunki ir skaudi ji būtų. Ne, Markizas tikrai nebadauja, ir ne, jis visiškai nėra laukinis. Bet taip, namų jis neturi.

Vilniuje dingo Abisinijos veislės katinas – šeimininkai prašo padėti (3)

2017 m. rugpjūčio 4 d. Justiniškėse - Pašilaičiuose (Sviliškų g.) dingo mūsų kačiukas.