Spygiaus bėdelės: iš lopšelio į dvyliktokų išleistuves

 (6)
Dvyliktokų išleistuvės Gabijos gimnazijoje. Visi pasipuošę, laimingi, pasirengę gauti atestatus. Ir staiga, lyg iš giedro dangaus lietus, ateina nekviestas „lopšelinukas“. Spiegia visa gerkle, lipa per spalvotas merginų sukneles ir išlygintas kostiumines jaunuolių kelnes. „Kas čia per svečias?“. Na, ir kodėl tada, kai norisi galvoti tik apie gerą, mielą širdžiai, džiaugtis, mėgautis akimirka, atsiranda kažkokia kliūtis...

Kažkam visai nerūpėjo vos 3 sav. amžiaus po kojomis besipinantis „mikroskopinis“ padarėlis, o kažkas nerimavo ir negalėjo atsipalaiduoti. Suprantama, kur bepaskambinsi, visur užimta. Juk vasara – mažylių metas. Bet ar atsiras nors vienas dvyliktokas, priklausantis nuo tėvų, kuris mes viską dėl kažkokio katino ir bėgs ant kelių maldauti tėvų priglausti kačiuką? O gal kuri mokytoja ar auklėtoja, visus metus laukusi didingos šventės pasiaukos, skambins visiems giminaičiams, ims taksi ir veš kačiuką namo? Žinoma, ne! Jei taip ir nutinka, tai labai retai.

„Beglobiais Lietuvoje turi rūpintis gyvūnų gelbėjimo organizacijos“, – tvirtas ir aiškus visuomenės požiūris. Lyg savanoriai neturėtų darbų, šeimų, būtų kažkokie ypatingi problemų sprendimo įrankia

Kai atsirado Spygius, organizacija negalėjo priimti nė vieno naujo gyvūno, nes nebe perpildymas, o jau absurdas, vykstantis dėl perpildymo kenkė tiek savanorių darbui, tiek ir globotiniams. Bet kur gi absurdas, jei savanorė supranta situaciją ir aiškiai suvokia, jog trijų savaičių pats nemokantis valgyti kačiukas bus paliktas tuščioj mokyklos aikštėj toliau spiegti. Kažkokį sprendimą reikėjo priimti.

Merginos nukeliavo su Spygium į gydyklą. Dėl nuplikimų buvo paimtas pasėlis mikrosporijai nustatyti. Nusprendėme nelaukti rezultato ir pradėti gydymą nuo grybelio. Mažiuką sutiko paimti viena gera moteris. Į boksą, kelioms dienoms, kol rasime išeitį... Kur gi tu ją rasi!? Jei akivaizdus grybas ir nė vienas negali ir nenori rizikuoti savo gyvūnais arba savo sveikata. Taigi, rezultatas nekoks. Įbrukome globėjai grybelėtą, dar nemokantį valgyti, be paliovos spiegiantį ir besiprašantį ant rankų kačiuką. Moteris turi du šunis ir du savo katinus. Nutiko, ko ir tikėjomės. Nepaisant idealios dezinfekcijos, atskyrimo ir pastangų išvengti Spygiaus ir globėjos gyvūnų kontakto, grybelį tuoj pat pasigavo globėjos šuo. Dabar gydomi abu.

Nieko nėra baisiau, kai užklumpa bėda, o paskui seka dar ir dar viena... Jaučiamės labai blogai užkrėsdami globėjos šunį. Riziką ji žinojo, o mes neturėjome, kur jo padėti. Nejau dėl grybo migdyti gyvūną? Bet štai kaip nutinka dėl negalėjimo pasakyti „ne“.

Labai prašome paramos vaistams nuo mikrosporijos, vitaminams, vaistams nuo parazitų, taip pat paramos Spygiaus išlaikymui. Reikia jam gerų, brangių konservukų - pagaliau pats pradėjo valgyti.
Ačiū globėjai už tai, kad neišvarė mūsų su Spygium vos pamačiusi jo bėdas. Nebežinau, kur Lietuvoje dėtis tiems, kurie gali kitus užkrėsti, bet gali būti išgydyti ir pasveikę laimingai gyventi. Stacionarai mikrosporija sergančių gyvūnų paprastai nepriima.

Apie Spygių? Tokio murkalo burkalo reikia dar paieškoti... Mažas, visai pasiutęs dėl dėmesio! Jam siaubingai reikia rankų, glostymų, šilumos. Spygius įsivaizduoja, kad žmonės - tai jo mamos, prie kurių tuoj priglusti reikia ir garsiai, įjungus „traktoriuką“, išreikšti meilę bei pasitikėjimą.

Kruopeliukas, vos nuo žemės matosi, o taip moka rėkti! Teroristas! Išsireikalauja dėmesio bet kokia kaina, apdovanotas nepaprastai spigiu balseliu. Galit jo nepastebėti, bet neišgirsti neįmanoma! Išsižioja, „paleidžia gerklę“ ir žiūri tiesiai į akis, mažutėlytes letenėles tiesia į žmogų, maldaute maldauja paimti ant rankų. Paimtas nurimsta, pasitenkina savo „galia“ priversti paklusti ir mėgaujasi laime. Pasveiks, ūgtelės ir taps tuo katinu, kuris šeimininką tiesiog „pasisavina“ ir laiko savo priklausomybe. Spygius bus amžinai murkiantis, labai protingas, sumanus ir ištikimas draugas.

Spygiumi rūpinasi VšĮ „Rainiukas“, dėl paramos, namučių ar kitokios pagalbos skambinti arba rašyti tel. +370 615 58898, +370 689 73782, el. p. info@rainiukas.lt.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Ieškau namų

Pupsė nori tapti jūsų šeimos dalimi

Pradžia buvo tokia: viename iš Jonavos kiemų, tarp kažkokių neaiškios paskirties statybinių – buitinių atliekų krūvos kalytė atsivedė šunyčių. Kasdieniška, bet vis tiek labai skaudi istorija. Teko šeimyną iškrapštyti iš tų vietų.

Alytuje rastas katinėlis: ieškome senų arba naujų šeimininkų

Atsakingų ir rūpestingų šeimininkų bei jaukių, šiltų namų ieško štai šis be galo jaukus ir meilus katinėlis. Jis buvo rastas Alytuje sužalotu kaklu. Teko rimtai gydyti, siūti žaizdą. Šeimininkai neatsiliepė, kad ir kaip norėjome juos surasti. Ieškome naujų, kurie mylės ir daugiau niekada neišduos.

Katinėlis Sniegius nori pasveikti: jam reikia jūsų pagalbos (3)

Sniegius išmestas jau seniai. Ujamas, nekenčiamas, traiškytas ir daužytas. Kurčias. Eilinis? Gal.

Katytė Zuikytė ieško namų (1)

Tai – katytė Zuikytė. Apie šią vienerius metukus turinčią katytę galiu pasakyti tik pačius švelniausius, pačius gražiausius žodžius. Tokią katytę sutiksite nedažnai.

Namų ieško katytė Runa

Makatukai dovanoja tobulo rainumo lietuvišką tigrę vardu Runa. Runa nori „įsidarbinti“ emocijų ir santykių konsultante Jūsų jaukiuose namuose. Gyvename technologijų amžiuje, todėl pristatome Runos CV.