Spygiaus bėdelės: iš lopšelio į dvyliktokų išleistuves

 (6)
Dvyliktokų išleistuvės Gabijos gimnazijoje. Visi pasipuošę, laimingi, pasirengę gauti atestatus. Ir staiga, lyg iš giedro dangaus lietus, ateina nekviestas „lopšelinukas“. Spiegia visa gerkle, lipa per spalvotas merginų sukneles ir išlygintas kostiumines jaunuolių kelnes. „Kas čia per svečias?“. Na, ir kodėl tada, kai norisi galvoti tik apie gerą, mielą širdžiai, džiaugtis, mėgautis akimirka, atsiranda kažkokia kliūtis...

Kažkam visai nerūpėjo vos 3 sav. amžiaus po kojomis besipinantis „mikroskopinis“ padarėlis, o kažkas nerimavo ir negalėjo atsipalaiduoti. Suprantama, kur bepaskambinsi, visur užimta. Juk vasara – mažylių metas. Bet ar atsiras nors vienas dvyliktokas, priklausantis nuo tėvų, kuris mes viską dėl kažkokio katino ir bėgs ant kelių maldauti tėvų priglausti kačiuką? O gal kuri mokytoja ar auklėtoja, visus metus laukusi didingos šventės pasiaukos, skambins visiems giminaičiams, ims taksi ir veš kačiuką namo? Žinoma, ne! Jei taip ir nutinka, tai labai retai.

„Beglobiais Lietuvoje turi rūpintis gyvūnų gelbėjimo organizacijos“, – tvirtas ir aiškus visuomenės požiūris. Lyg savanoriai neturėtų darbų, šeimų, būtų kažkokie ypatingi problemų sprendimo įrankia

Kai atsirado Spygius, organizacija negalėjo priimti nė vieno naujo gyvūno, nes nebe perpildymas, o jau absurdas, vykstantis dėl perpildymo kenkė tiek savanorių darbui, tiek ir globotiniams. Bet kur gi absurdas, jei savanorė supranta situaciją ir aiškiai suvokia, jog trijų savaičių pats nemokantis valgyti kačiukas bus paliktas tuščioj mokyklos aikštėj toliau spiegti. Kažkokį sprendimą reikėjo priimti.

Merginos nukeliavo su Spygium į gydyklą. Dėl nuplikimų buvo paimtas pasėlis mikrosporijai nustatyti. Nusprendėme nelaukti rezultato ir pradėti gydymą nuo grybelio. Mažiuką sutiko paimti viena gera moteris. Į boksą, kelioms dienoms, kol rasime išeitį... Kur gi tu ją rasi!? Jei akivaizdus grybas ir nė vienas negali ir nenori rizikuoti savo gyvūnais arba savo sveikata. Taigi, rezultatas nekoks. Įbrukome globėjai grybelėtą, dar nemokantį valgyti, be paliovos spiegiantį ir besiprašantį ant rankų kačiuką. Moteris turi du šunis ir du savo katinus. Nutiko, ko ir tikėjomės. Nepaisant idealios dezinfekcijos, atskyrimo ir pastangų išvengti Spygiaus ir globėjos gyvūnų kontakto, grybelį tuoj pat pasigavo globėjos šuo. Dabar gydomi abu.

Nieko nėra baisiau, kai užklumpa bėda, o paskui seka dar ir dar viena... Jaučiamės labai blogai užkrėsdami globėjos šunį. Riziką ji žinojo, o mes neturėjome, kur jo padėti. Nejau dėl grybo migdyti gyvūną? Bet štai kaip nutinka dėl negalėjimo pasakyti „ne“.

Labai prašome paramos vaistams nuo mikrosporijos, vitaminams, vaistams nuo parazitų, taip pat paramos Spygiaus išlaikymui. Reikia jam gerų, brangių konservukų - pagaliau pats pradėjo valgyti.
Ačiū globėjai už tai, kad neišvarė mūsų su Spygium vos pamačiusi jo bėdas. Nebežinau, kur Lietuvoje dėtis tiems, kurie gali kitus užkrėsti, bet gali būti išgydyti ir pasveikę laimingai gyventi. Stacionarai mikrosporija sergančių gyvūnų paprastai nepriima.

Apie Spygių? Tokio murkalo burkalo reikia dar paieškoti... Mažas, visai pasiutęs dėl dėmesio! Jam siaubingai reikia rankų, glostymų, šilumos. Spygius įsivaizduoja, kad žmonės - tai jo mamos, prie kurių tuoj priglusti reikia ir garsiai, įjungus „traktoriuką“, išreikšti meilę bei pasitikėjimą.

Kruopeliukas, vos nuo žemės matosi, o taip moka rėkti! Teroristas! Išsireikalauja dėmesio bet kokia kaina, apdovanotas nepaprastai spigiu balseliu. Galit jo nepastebėti, bet neišgirsti neįmanoma! Išsižioja, „paleidžia gerklę“ ir žiūri tiesiai į akis, mažutėlytes letenėles tiesia į žmogų, maldaute maldauja paimti ant rankų. Paimtas nurimsta, pasitenkina savo „galia“ priversti paklusti ir mėgaujasi laime. Pasveiks, ūgtelės ir taps tuo katinu, kuris šeimininką tiesiog „pasisavina“ ir laiko savo priklausomybe. Spygius bus amžinai murkiantis, labai protingas, sumanus ir ištikimas draugas.

Spygiumi rūpinasi VšĮ „Rainiukas“, dėl paramos, namučių ar kitokios pagalbos skambinti arba rašyti tel. +370 615 58898, +370 689 73782, el. p. info@rainiukas.lt.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Ieškau namų

Išgelbėtiems Naujosios Vilnios kačiukams reikia namų

Naujosios Vilnios beglobių katinėlių gelbėtojo Sergėjaus namuose lankėmės su tikslu nufotografuoti ir kuo greičiau padėti atrasti namus naujiems nelaimėliams, kurių jis nesugebėjo palikti augti gatvėje...

Katinėlis Markizas – jo meilumo užteks priimančiai šeimai (1)

„Ne-są-mo-nė!“ – pasakytų daugelis, sužinoję, kad Markizas neturi namų. „Ne-tie-sa“ – stebėtųsi kiti, išgirdę, kad Markizo patalas ne minkštos pagalvės, o kietas betonas. Taip, tai tiesa, kad ir kokia sunki ir skaudi ji būtų. Ne, Markizas tikrai nebadauja, ir ne, jis visiškai nėra laukinis. Bet taip, namų jis neturi.

Vilniuje dingo Abisinijos veislės katinas – šeimininkai prašo padėti (3)

2017 m. rugpjūčio 4 d. Justiniškėse - Pašilaičiuose (Sviliškų g.) dingo mūsų kačiukas.

Kovotojas Tikis ieško tokių pačių šeimininkų

Mažylis Tikutis buvo vienas iš dviejų kačiukų, kuriam stipriai ir ilgai skaudėjo. Brolis su sese buvo išmesti nuo eismo ūžiančioje gatvėje iš važiuojančio automobilio. Sesutė Java liko nesužalota, bet štai Tikutis, rodos, gavo traumų už du... Jam buvo stipriai sužalotos abi priekinės letenėlės.

Šiltnamyje gimusiai kačiukų ketveriukei reikia globos (2)

Šaunioji ketveriukė, kurią „Naminukų“ savanoriai išgelbėjo iš sodų. Kačiukus šiltnamyje atsivedė lauko katytė. Mažieji neklaužados visiškai nepaisė baikščios mamos pamokų ir vos išmoko vaikščioti, tuoj pat pradėjo kaišioti nosį į platų pasaulį tikrindami daržų ribas ir tapo vasarotojų šunų taikiniu.