Skubu! Vilkšunis Aras ieško naujų namų arba darbo

Eilinę žiemos dieną į prieglaudos kiemą įdardėjo milžiniškas visureigis, iš jo išlipo jaunas vyras ir pasakė vieną iš populiariausių argumentų: „Jau poryt išvažiuoju į užsienį dirbti, paimkit šunį“. Šeimininkas atidarė ankštos bagažinės dangtį, kur tamsiam kampe įsispraudęs drebėjo didžiulis gauruotas vilkšunis.

Šunį pavadėliu ištraukę vyriškis pristatė: „Aras, jam šešeri metai“. Kaip visada, prieglauda pilnut pilnutėlė, vietos tokiam meškinui ir su žiburiu nerasi. Laimei, į prieglaudą tuo metu buvo atėjusi nuolatinė pagalbininkė. Stebėjo ji tą situaciją iš šono ir staiga ryžosi: „Turiu, sako, prie namo voljerą. Na, neplanavau tokio šuns laikyti, bet galiu pamėginti.“

Pažadėjome, kad atsiradus problemoms, ieškosim sprendimo kartu. Taip Aras išvyko į naujus namus. Praėjo daugiau kaip metai. Jau galvojome, kad viskas Arui klostosi puikiai. Tačiau vieną dieną sulaukėme p.Gražinos (naujosios Aro šeimininkės) skambučio. Pasirodo, Aras naujuose namuose ėmė jaustis pagrindiniu šeimininku – ėmė dominuoti ir tokių charakterio ypatumų nemačiusius žmones ėmė gąsdinti šiepdamas dantis. Tokius šunis mokantys suvaldyti žmonės nebijo, kai šuo taip elgiasi. Jie tiesiog neleidžia šuniui pasijusti tokio rango šeimininkais. Na, o p.Gražina – gležna moteris ir ją agresyvokas Aro elgesys nugąsdino iškart.

Šeimininkė sako, kad Aras iš principo geras šuo – eina jie dažnai prie upės pasivaikščioti, kamuoliu kieme žaidžia ir nugarą duodasi pakasomas. Na, bet karts nuo karto nusprendžia parodyti savo valdžią, ir tai Aro šeimą baugina. Sargas, kaip sako p.Gražina, jis yra nepamainomas. Tik bėda, kad labai nemėgsta kitų šunų. Tad gyventi turėtų vienas, be kompanijos. Na, o jų namuose ir kaimynai turi augintinių, ir šiaip koks vietinis į kiemą užklysta. O tada jau nemalonu…

Žodžiu, šeimininkai nebenori daugiau laiko duoti Arui. Todėl labai skubiai jam ieškomi nauji namai, kur Aras galėtų daryti tai, kas jam labiausiai patinka – sargauti. Namais galėtų tapti aptverta teritorija, kur Aras galėtų nuolat išlieti savo begalinę energiją. Na, o esant nepalankioms oro sąlygoms ar tiesiog esant poreikiui, galima būtų Arui apsistoti voljere su šilta būda.

Aras būtų puikus sargas ir kokios rimtos organizacijos, kurią galėtų puikiai saugoti. Tik, žinoma, jokiais būdais ne prie būdos. Kad nebūtų žalojama tokio aktyvaus šuns psichika, jis turi labai daug judėti. Suteikite paskutinį šansą šiam sveikam, jaunam galiūnui. Juk jis turi daug kam reikalingą charakterio savybę – sargumą. Na, o apie kitas vilkšunių savybes (prieraišumą, atsidavimą, ištikimybę, nuovokumą,….) tai primint net nėra reikalo. Dėl Aro skambinti tel. [phone]. Šiuo metu Aras gyvena Vilniuje, Naujoje Vilnioje.

P.S.: veisimui Aras nedovanojamas