Kilmė ir parodinė išvaizda šuns neapsaugo nuo skaudaus išmestojo, išduotojo, benamio likimo. Šia skaudžia tiesa eilinį kartą įsitikinome, kai į „SOS gyvūnų“ prieglaudą pateko gegužės 29 dieną Kalvelių kaime rastas juodas amerikiečių kokerspanielis.
Akivaizdu, kažkada buvęs įspūdingo grožio ir kas žino, gal ne vienoje parodoje laurus skynęs, jis buvo nebepanašus į veislinį gražuolį. Nelabai jis iš viso net į šunį buvo panašus... Kūnelį dengė pakaitomis tai išplikusios, nušašusios, suragėjusios odos plotai, tai į neiššukuojamus kaltūnus susivėlęs kailis... Akys sulipusios nuo pūlių, vietoje ausų - pūlių pilnos landos...
Šunelis aklas ir kurčias.
Nagai - žmogaus piršto ilgio, susisukę, susipynę tarpusavyje - galima tik įsivaizduoti, koks skausmingas turėjo būti kiekvienas vargšo žingsnis...
Ypatinga situacija reikalauja ypatingų sprendimų. Taigi Bestas, kaip jį pavadinome, tiesiu taikymu išvažiavo namų globon ir su veterinarų pagalba prasidėjo ilgas sveikimo ir gražinimosi kelias.
Nuskustas, teptas, girdyti vaistai, lašinti vaistai, specialus maistas, tyrimai, operacijos... Kažkieno „nugyventas“ šunelis atgimė tarsi iš naujo - nors jaunikliu netapo, bet... Paskaitykite viską iš eilės, ką pasakojo Indrė.
06-05
Šuniukas labai „spanieliškas“. Toks gerietis pozityvuolis, „grybauja“ po butą nieko nematydamas, bet uodega nuolat vizga, kad ir atsitrenkia į kurį nors mano šunį - vis tiek draugiškai, jokios gynybos, jokio pykčio, pasiuostinėja ir „grybauja“ toliau.
Deja, tyrimai parodė, kad padidėjęs monocitų ir trombocitų kiekis, kitaip sakant, greičiausiai, vėžys.
Nieko nepaskubinsiu, nieko nepakeisiu. Visko vienu metu irgi neišspręsiu - taip kad kol kas tiesiog gydome odelę, akytes, ausytes... Ir mėgaujamės didelėmis porcijomis konservų. Paraleliai pasidarysime vidaus organų echoskopiją, pasikonsultuosime su kitu gydytoju. Svarbiausia - kad Bestukas džiaugiasi tuo, kas yra - kad kailiuko nebeniežti, kad kojyčių statyti nebetrukdo ilgi nagai, kad maistas skanus ir patiekiamas visada laiku, kad guoliukas visada vietoje.
06-09
Savaitgalį Bestas poilsiavo sodyboje - aprengtas plonais medvilniniais marškinukais, kad saulė nenudegintų sergančios odelės, keliavo jis per didelę aptvertą teritoriją, tyrinėjo aplinką, gulinėjo pavėsyje ant žolytės... Buvo laimingas ir savarankiškas. Tik kai labai toli nuklysdavo, pradėdavo ilgesingai raudoti - turėdavau bėgti jo parsinešti, kad jaustų mane esant saugiu atstumu.
06-10
Bestas daro didelę pažangą orientuodamasis aplinkoje ir tuo mane labai džiugina, nes jau pats lipa laiptais, pats eina per kiemą - anksčiau aš jį ant rankų nešiodavau.
Tiesa, dar vienas dalykas, ką jis suprato - tai kaip užlipti ant sofos ir visu kūneliu prisispausti prie mano šono, taip, kad niekam kitam šalia vietos neliktų. Nuostabus senučiukas.
06-17
Bestas nori pasipasakoti. Kad ir kaip jam nepatinka nuolat gerti vaistus ir intensyvios odos procedūros, tačiau gydymas duoda tikrai gerą rezultatą, vos po poros savaičių oda atrodo žymiai geriau. Be to, kiek ataugo plikai nuskustas kailiukas, tad senučiukas jau darosi panašus į šuniuką.
Ausytės ir akytės - taip pat nepalyginamai geriau. Apetitas geras (aišku, juk tai spanielis), lauke viskas įdomu. Lovoje miegoti jam drausti man nebeužtenka užsispyrimo, tad Bestas miega man prie šono ir dar su Pūku susiglaudęs nugarytėmis. Žodžiu, viskas eina tik geryn.
06-26
Bestukas turi nemažai naujienų ir gana neblogų. Darėme echoskopiją – jokių nereikalingų darinių vidaus organuose nesimato, prostata tvarkoje. Širdutė – netgi ne pagal metus gera! Na, ir aišku, pasitvirtino tai, kas ir plika akimi buvo matyti – jo blogi kiaušiukai: vienas labai padidėjęs, kitame matosi kažkokie darinukai. Taigi, kadangi sveikatos būklė leidžia, Bestui paskirta operacija, atsikratysime tų blogųjų kiaušiukų.
Tuo pačiu bus pašalintas augliukas akyje, kuris, manau, sukelia jam nemenką diskomfortą, o kai akliukas jį kur stukteli - tai ir sukraujuoja... Taigi, visų neabejingų prašau siųsti Bestukui pačias šviesiausias ir gražiausias mintis, kad jis su jūsų palaikymu sėkmingai atlaikytų operaciją! Ir kad galėtų sau ramiai pas mane kartu su Pūku gyventi - du senučiukai vėžiukai „bekiaušiukai“.
06-28
Bestukas sako visiems labas rytas. Jau visai atsigavo po narkozės, vaikštinėja po namus, ypač virtuvės kryptimi, nes nuo ryto dar nevalgęs. Operacija pavyko sėkmingai, nupjauta viskas, kas buvo suplanuota. Dabar jo akytės labai gražios, žvilgsnis tiesiog atjaunėjęs, nes pašalintos vidinėse vokų pusėse susidarę ataugėlės.
07-09
Bestukas vėl nori pasipasakoti - jo gydymo darbai jau oficialiai skelbiami baigtais. Vakar ištraukti siūlai iš kiaušiukų ir šlaunies, kur šalintas navikas. Viskas gerai sugijo. Odos priežiūrai lieka gydomasis šampūnas ir specialus purškalas. Dėl akių kurį laiką teks vartoti antibiotikus ir vėliau nuolat bus reikalingos dirbtinės ašaros, nes akytės labai džiūsta ir dėl to sudirgsta. Su ausytėm liūdnesnė situacija, nes dėl nežinia kiek laiko užsitęsusio negydyto uždegimo susiaurėjo ausyčių landos, priaugo karpų, kremzlės sukaulėjo - sveikos Besto ausytės, deja, nebus niekada, tačiau su nuolatine priežiūra galima bus palaikyti jas taip, kad nekeltų jam diskomforto. Sakyčiau, kad šuniukas viskuo patenkintas ir spanieliškai geros nuotaikos.
07-13
Bestukas tikrai labai pakiliai nusiteikęs! Bėgiojo sau sodyboje po pievą, na ir kas, kad nemato kur, na ir kas, kad pasiklysta tarp trijų kadagių ir bliauna, kol neatbėgu pasiimti. Bet juk gera būti sveikam, saugiam, sočiam! Gera žinoti, kad kažkas visad šalia, kam galima ant kelių įsiprašyti arba pilvuką parodyti - va čia pakasyk, čia.
Štai taip.
Labai prašome visų spanielių gerbėjų, visų auginančių senus šunelius ir neišduodančių, galų gale, visų geros valios žmonių, kurie turi galimybę, prisidėti prie Bestuko gydymo išlaidų. Jos tikrai nemažos, ir prieglaudai tai didelė našta, o globėja negali už viską susimokėti savo lėšomis.
Iš viso reikia surinkti 900 litų, 270 litų jau surinkta, liko „tik“ 630 litai.
Padėkite jiems! Padėkite ir Indrei pajusti, kad ji ne vieniša šioje istorijoje!