Šansas – šuo, gimęs antrą kartą

 (1)
Atėjo ta akimirka, kai mes esame ramūs dėl Šanso sveikatos ir manome, kad jam nedera likti našlaičiu mūsų prieglaudoje. Todėl visaip kaip skatinam pasvarstyti apie jo „įsišunijimą“.
Šansas

Šansas yra labai geras šuo. Pats didžiausias jo privalumas (čia aišku, priklauso kam) yra jo galva. Net pritrūkau žodžių jums tą galvą apibūdint. Na, būtų kažkas panašaus lyg jūs bandytumėt apkabinti skalbimo mašiną. Tarsi ir ne pats didžiausias daiktas, o rankų vis tiek trūksta.

Kai Šansas padeda savo galvą ant peties ir tu fiziškai gali pajusti proporcijų skirtumą, tai neišpasakytas saugumo ir jaukumo jausmas. Tarsi pati gamta tave glaustų prie širdies, nors tai viso labo Šanso galva ant tavo peties. Ieškau Šansui žmogaus su širdimi, kuris kasdien galėtų saugiai ir jaukiai būti su mūsų Šansu.

Nėra to blogo,kas neišeitų į gerą – likęs be kojos Šansas neprarado gebėjimo žaisti lauke kaip jaunas kumeliukas, užtat tapo populiarus ir mylimas, gal net labiau, nei kai turėjo visas kojas. O tai jau smarkiai padidina jo šansus būti pastebėtam ir paimtam į tikrus namus.

Jis dar tik mokosi tvarkingai vaikščioti su pavadėliu, nes anksčiau visą laiką lakstydavo laisvas. Bet Šansas gana smalsus ir noriai mokosi.

Jam labai trūksta dėmesio ir bendravimo, nes juk prieglaudoje yra labai daug šuniukų, o savanorių tiek mažai, todėl tikrai neužtenka laiko kiekvieną dieną bent pusvalandį skirti vien tik Šansui.

Didelis šuo ūkyje visaip kaip naudingas – vienu liežuvio mostu jis gali išplauti visos kuopos lėkštes, nubaidyti muses, nes kai jis savo nasrais bando gaudyt muses, būna taip juokinga, kad musės tiesiog pačios miršta iš juoko.

Šis šuo, nors ir likęs tik su trimis kojomis, yra labai stiprus. Jei reikia užlipti į kalną, jis bėga pirmas, iš paskos tempdamas jus su savimi. Taip, taip, bėga. Jam patinka bėgioti ir joks kalnas jam nėra kliūtis. Todėl gailėti jo tikrai nereikia, jį reikia mylėti ir kuo daugiau laiko praleisti su juo kartu. Tada jūs turėsite puikų draugą ir pasivaikščiojimų kompanioną.

Va, koks jis šaunus! Jei patys visi neturėtume šunų ir katinų, jau seniai susipyktume, kas geresnis šeimininkas Šansui, o dabar dovanojame šį jaukų ir (nepasikuklinsiu) gražų šunį jums. Taip, tikrai labai gražų. Jeigu jūs atvyktumėte į prieglaudą, esančią Klinikų g. 1, Buivydiškės, Vilniaus r., visai netoli Pilaitės, patys pamatytumėte, koks jis dabar gražus ir kaip nori žmogaus draugijos, kaip nori bendrauti.

Šansas – šuo, gimęs antrą kartą
© DELFI skaitytojo nuotr.
Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Ieškau namų

Gražuolė Bagira ieško ją mylėsiančių šeimininkų

Ar prisimenate filmuką Mauglis? Matyt, visi prisimename Mauglį, visi mylime jo bičiulius – juokingą Meškiną ir išmintingąją juodą panterą Bagirą. Mūsų Bagira ne iš džiunglių, ji Vilniuje, dar maža – tik 3 mėn, bet jau išmintinga, nes išgyveno visus kiemo pavojus ir buvo išgelbėta labai gero žmogaus.

Mažytei Kailai ieškomi atsakingi šeimininkai (1)

Kaila juoda kaip naktis yra maža katytė. Mažulytei apie pora mėnesių amžiaus, ji tvarkingai naudojasi kraiko dėžute ir yra miela maža mergytė.

Išgelbėtiems Naujosios Vilnios kačiukams reikia namų

Naujosios Vilnios beglobių katinėlių gelbėtojo Sergėjaus namuose lankėmės su tikslu nufotografuoti ir kuo greičiau padėti atrasti namus naujiems nelaimėliams, kurių jis nesugebėjo palikti augti gatvėje...

Katinėlis Markizas – jo meilumo užteks priimančiai šeimai (1)

„Ne-są-mo-nė!“ – pasakytų daugelis, sužinoję, kad Markizas neturi namų. „Ne-tie-sa“ – stebėtųsi kiti, išgirdę, kad Markizo patalas ne minkštos pagalvės, o kietas betonas. Taip, tai tiesa, kad ir kokia sunki ir skaudi ji būtų. Ne, Markizas tikrai nebadauja, ir ne, jis visiškai nėra laukinis. Bet taip, namų jis neturi.

Vilniuje dingo Abisinijos veislės katinas – šeimininkai prašo padėti (3)

2017 m. rugpjūčio 4 d. Justiniškėse - Pašilaičiuose (Sviliškų g.) dingo mūsų kačiukas.