Naminė katytė su dar viena likimo drauge vėlyvą rudenį buvo išmestos lauk. Draugės jau nebėra... Rainiukei vieninteliu prieglobsčiu tapo daugiabučio stogelis virš laiptinės. Į pačią laiptinę rainoji įleidžiama nebuvo. Net per didžiausius šalčius, net sningant ar lyjant, jaunutė katytė susigūžusi gulėjo savo „tvirtovėje“. Tas stogelis ir tapo jos buveine, vieta, kur katytė jautėsi saugi. Ten ji ir miegojo, ir valgė... Žemyn katytė nesileido. Tikriausiai buvo taip įbauginta, kad tas mažas plotelis jai rodėsi rojumi.
Tai dar visai jaunutė katytė, maždaug devynių mėnesių amžiaus. Rainiukė meili, jauki, mielai bendraujanti su žmogumi, nuolatos besiglaustanti ir norinti dėmesio. Lauke tokioms išgyventi sunku. Padėkite, neleiskite jai grįžti ten, kur ji praleido savo paauglystę, kur vargo ir šalo. Juk kaip tik tokios akimirkos gyvūnėlio gyvenime turėtų būti pačios gražiausios.
Labai ieškome rainiukei namų arba globos iki padovanojimo. Gal Jūs norite būti šios nuostabios rainiukės Mažyliu, gal Jūs kaip tik svajojate apie mažąjį draugą? Priimkite ją į savo namus ir turėsite tikrą draugę, su kuria galėsite leistis į smagius nuotykius, kartu užpūsti daug žvakučių ant gimtadienio torto (arba, kaip pasakytų Karlsonas, - daug tortų su viena žvakute!) ir slapčia nuo šeimynykščių vaišintis uogiene (arba dar geriau – katiniškais konservais!).