Prašo pagalbos: paremkite atstumtąjį katinėlį Koriuką

 (6)
Žmonės kalba, kad aš esu atstumtas turgaus kačių vaikas. Ne laiku susirgau ir akimirksniu tapau ne tik baisus žmonėms, bet ir neperspektyvus vaikas savo mamai, nebe toks, kurį reikia saugoti, o tas, nuo kurio reikia saugoti kitus...
© Foto / VšĮ „Naminukai“

Tą akimirką, kai mane palietė žmogus, aš įsimylėjau. Turbūt iš prigimties esu kažkoks neteisingas laukinukas, nes paimtas į rankas, nepajutau pavojaus. Galbūt todėl, kad aš jo tiesiog nematau? „Taip, jis nemato. Turbūt jis liks aklas.“ – pasakė liūdnas gydytojos balsas. Visi trumpam nutilo, bet aš girdėjau, kaip garsiai kažkas plaka tuk-tuk žmogaus viduje prie kurio glaudžiausi. O tada skambučiai, pasitarimai, nerimas, sako: „Jis tikriausiai bus aklas? Ką daryti? Sveikų, gražių niekam nereikia, o čia toks... Niekas neims! Ne, gydytoja nemigdo, sako nekyla ranka. Jis ištisai murkia, glaustosi. Kur jį dėti?“

Mane pavadino Koriuku. Šiandien atkeliavau į „Naminukų“ globą. Man tyliai pasakė į ausį: „Sveikas atvykęs, į akliukų kompaniją. Nebijok, tu gyvensi, tau viskas bus gerai.“ Ir aš nebijau! Man pažadėjo, kad dabar mane stipriai gydys ir kad man labai svarbus Jūsų palaikymas. Ir aš murkiu, labai garsiai ir daug, kai tik kas nors prisiliečia, nes jau supratau, kad jeigu murkiu, visi supranta – esu įsimylėjęs žmogų. Ir gyvenimą.

Man sakė, kad turiu susirasti draugų, kurie man padės sveikti. Nežinau, kaip jų ieškoti, bet kreipiuosi: brangūs Draugai, jeigu galite prisidėti prie mano gydymo išlaidų, paaukoti galite į „Naminukų“ sąsk., mokėjimo paskirtyje nurodant „Koriuk, pasveik!“.

Apie mano sveikatos būklę, galite paklausti „Naminukų“ 8 648 30077 (Vilnius).

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Ieškau namų

Pašėlusiam ketvertukui reikia draugiškų šeimininkų

Kartais gimsta nepaklusnūs drąsiaširdžiai ir nieko nepadarysi! Šeškinėje, po balkonu, laukinė katytė atsivedė keturis neklaužadas, kuriuos nuo vaikystės jaukino kiemo vaikų rankos.

Gražuolė Bagira ieško ją mylėsiančių šeimininkų

Ar prisimenate filmuką Mauglis? Matyt, visi prisimename Mauglį, visi mylime jo bičiulius – juokingą Meškiną ir išmintingąją juodą panterą Bagirą. Mūsų Bagira ne iš džiunglių, ji Vilniuje, dar maža – tik 3 mėn, bet jau išmintinga, nes išgyveno visus kiemo pavojus ir buvo išgelbėta labai gero žmogaus.

Mažytei Kailai ieškomi atsakingi šeimininkai (1)

Kaila juoda kaip naktis yra maža katytė. Mažulytei apie pora mėnesių amžiaus, ji tvarkingai naudojasi kraiko dėžute ir yra miela maža mergytė.

Išgelbėtiems Naujosios Vilnios kačiukams reikia namų

Naujosios Vilnios beglobių katinėlių gelbėtojo Sergėjaus namuose lankėmės su tikslu nufotografuoti ir kuo greičiau padėti atrasti namus naujiems nelaimėliams, kurių jis nesugebėjo palikti augti gatvėje...

Katinėlis Markizas – jo meilumo užteks priimančiai šeimai (1)

„Ne-są-mo-nė!“ – pasakytų daugelis, sužinoję, kad Markizas neturi namų. „Ne-tie-sa“ – stebėtųsi kiti, išgirdę, kad Markizo patalas ne minkštos pagalvės, o kietas betonas. Taip, tai tiesa, kad ir kokia sunki ir skaudi ji būtų. Ne, Markizas tikrai nebadauja, ir ne, jis visiškai nėra laukinis. Bet taip, namų jis neturi.