Tada tai atrodė vienintelė galimybė – pirkti šuniuką iš veislyno. Tačiau ilgainiui, skaitydami internete skelbiamas istorijas apie beglobius gyvūnus, po truputį pradėjome susimąstyti apie tai, kiek daug gyvūnų ieško namų. O prieš penkerius metus DELFI perskaityta istorija apie rastas apleistas keturias mažas kalytes buvo paskutinis lašas, pripildęs suvokimo taurę – mūsų namuose tikrai bus pakankamai vietos ir meilės dar vienam šuniukui.
Taip viena iš šių „SOS gyvūnuose“ globojamų mažylių atkeliavo į mūsų namus. Pavadinome ją Rusne. Iš mažo, nušiurusiu kailiuku ir išsipūtusiu pilvuku šunelio ji išaugo į pūstauodegę namų karalienę ir didžiąją tvarkytoją. Tiek kiti šunys, tiek katinai, tiek žmonės turi paklusti jos vadovavimui namuose ir gatvėje.
Praėjo dar keli metai, tačiau tos graudžios gyvūnų akys interneto puslapiuose vis virpino širdį ir vis dažniau aplankydavo mintis, kad mūsų namuose tikrai tilptų dar vienas gyvūnėlis. Ir nors visada save laikėme „šunų žmonėmis“, pradėjome galvoti apie galimybę priglausti ir katinėlį. Buvo visiškai nesvarbu nei gyvūno amžius, nei spalva, vienintelė sąlyga buvo – kad katinas nebijotų šunų.
Ir štai „SOS gyvūnų“ puslapyje pamatėme katiną Borisą, miegantį viename guolyje su šuniukais. Po poros dienų, kai suruošėme visą katino kraitelį, Borisas atkeliavo į mūsų butą ir čia karaliauja jau dvejus metus. Su šunimis jo santykius galima būtų pavadinti pagarbiai prieraišiais. Borisas mėgsta nuo palangės stebėti, ką šunys veikia, ir nerimauja, kai jų nėra namie, o šunims parėjus iš lauko nubėga pas juos apsiuostyti. Borisas mus supažindino su kitokiu paslaptingesniu kačių pasauliu, pavergė savo nepriklausomumu, išdidžiu, bet kartu ir be galo meiliu, švelniu charakteriu. Žinoma, jį glostyti galime tik tada, kai jis to nori, o kai nenori, mes visada galime apsikabinti šunį.
Kartais pažįstami klausia, kam mums reikia tiek gyvūnų, kam tas vargas ir išlaidos. Bet mums jie pripildo namus džiaugsmo, bendravimo ir juoko, ypač dabar, kai suaugę vaikai paliko namus. Su gyvūnais tu niekada nebūni vienišas, o jų meilė – besąlygiška.
VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ projekto „neBrisius.lt“ idėja užsikrėtė nuo Amerikoje vykusio „Why We Rescue“ ir, gavę idėjos autorių leidimą bei palaikymą, pradėjo analogišką ilgalaikį projektą Lietuvoje. Projekto metu fotografuojami žmonės su augintiniais, priglaustais iš prieglaudų ar gatvės, talpinamos jų laimingos istorijos, kurios, tikimės, užkrės vis daugiau ir daugiau žmonių!
Prisijunk prie projekto „neBrisius.lt“! Dėl detalesnės informacijos kreipkitės el. paštu info@ggi.lt.